Home » Protakos » Molėtų bibliotekos naujienos

Molėtų bibliotekos naujienos

Molėtų bibliotekos naujienos

Jolanta MATKEVIČIENĖ

Pagerbė vyriausią savo skaitytoją

Tai – Stanislovas Karanauskas: tautodailininkas, medžio skulptorius, literatas, įdomus pašnekovas, prie kurio išminties galėtum sėdėti valandų valandas ir mokytis gyvenimo tiesų ir prasmių… Savo 90-ąjį gimtadienį pasitiko siaučiant šaltukui su sniegu, bet, gyvenant sveikuolišką gyvenimo būdą, nebaisūs jokie šalčiai, o ir knygas galima skaityti dar be akinių…
Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skyriuje susirinkusioms Senjorų klubo narėms ir bibliotekos darbuotojoms S. Karanauskas sakė, jog būsiąs pagerbtas tris kartus: iš pradžių gimtadienio susitikimas Molėtų bibliotekoje, antrasis – Kuolakasių bibliotekoje, o trečiasis su keturių dukrų šeimomis. Apsiriko… Juo džiaugėsi ir Utenos muziejininkai, ir literatai. Pasak jo, begyvenant šioje žemėje pasikeitė 6 žmonių kartos, o jis vis dar tebeieško atsakymų į kai kuriuos egzistencinius klausimus. Gal todėl popietės pokalbiai sukosi apie Stanislovo vaikystę, kuri jam iki šiol tebėra gražiausias gyvenimo metas: būdamas trylikos jis susirgo meningitu ir apkurto. Vėliau gyveno tyloje ir buvo priverstas nuolat kovoti su savo demonais ir su didžiausia aistra pasinerti į kitokio gyvenimo pažinimą, į kūrybą, kad jaustųsi reikalingas. Ir renginio metu jis visiems demonstravo, kaip nepasiduoti senatvei, kad ir kokios negandos užpultų: kišenėje nuolat nešiojamu svareliu – biolokatoriumi – parodė, kaip jis reaguoja į žmogaus kūną ir mintis, atsidūrusias knygoje. „Kristus ir gydymas nuo ligų“ buvo tapusi pagrindine susitikimo knyga, kurioje pateikiama tik aštuntoji dalis viso aramėjų manuskripto, saugomo Vatikano bibliotekoje, o Jonas, vienintelis Jėzaus mokinys, be pakitimų tiksliai užrašęs visus Jėzaus pamokymus. S. Karanausko ilgaamžiškumo paslaptis ir ateina iš šios knygos – maitintis tuo, kas yra ant Dievo stalo: medžių vaisiais, grūdais ir naudingomis žolelėmis, galvijų pienu ir bičių medumi. Dar reiktų pridėti jogą, sunkų fizinį darbą, juk koplytstulpio be jėgos nepastatysi… Jų per gyvenimą bus apie porą šimtų sukūręs (paskutinį, sako, prieš šešetą metų kūręs Inturkei, Molėtų r.). Kūną atgaivina lediniu vandeniu, geromis mintimis ir buvimu gamtoje, būtent tuo, ką siūlo žmonėms Oro, Vandens ir Saulės angelai…
Kad S. Karanauskas – Lietuvos tautinio, kultūrinio paveldo dalis, turbūt nė nereikia sakyti. Keliaujant po Lietuvą tereikia atidžiau žvalgytis stogastulpių po bažnyčių šventorius, kapines ar parkus, miestų skverus. Norint geriau pažinti šį menininką, verta pavartyti jo nuotraukomis iliustruotą Utenos kraštotyros muziejaus parengtą knygą „Stasys Karanauskas. Medžio skulptūra“ (2005) ir Utenos literatų klubo „Verdenė“ bei Reginos Stakėnienės parengtą knygą „Nalšios piliakalniai žili“ (2017), kurioje yra ir S. Karanausko eilių, ir tapytų piliakalnių. Molėtų viešojoje bibliotekoje buvo pristatoma jo medalių, knygų ir spaudinių paroda – tik maža dalis to, ką jis turi sukaupęs savo kūrybos lobynuose. Paklaustas, kokia buvo Lietuva jo amžiaus dešimtmečiais, jis išdidžiai sakė, jog yra Nepriklausomos Lietuvos vaikas, tačiau liūdnai pridūrė, kad su jo kurtumu nepriklausomybė jam ir pasibaigusi… Nepaisant to, kad gyvenime jam teko patirti daugiau sunkių ir liūdnų akimirkų nei džiaugsmo, menininkas džiaugiasi, galėjęs gyventi ir kurti. O kad Lietuva gyvuotų ir klestėtų, S. Karanausko manymu, reikia nepamiršti, kad mes – žemdirbių kraštas, naikinti smulkiuosius ūkius, pasak jo, nedovanotina klaida…
Molėtų viešoji biblioteka, sveikindama jubiliatą, padovanojo jam 100 pupelių, stilizuotą S. Karanausko pašto ženklą, voką su renginio dienos spaudu, dzūkiško medaus, nes Čiurlionio kelio skulptūros jam buvo pelniusios ir valstybinę premiją. Stanislovas Karanauskas Molėtų bibliotekos kraštotyros fondui padovanojo savo kurtą medalį Faustui Kiršai – poetui, publicistui, Vilniaus konferencijos dalyviui.

Molinukės ieškokite Molėtuose

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ilgametės Vaikų literatūros, o dabar ir Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Janinos Vyšniauskienės dėka gali pasidžiaugti ir išdidžiai visiems pasakyti, jog čia, bibliotekos knygų pasaulyje, apsigyveno Molinukė. Iš kur ji atsirado? Kiek ji pati prisimena, viskas vyko labai seniai, kai Luokesų ežere ant polinės gyvenvietės gyveno gentys ir molį naudojo namų apyvokos daiktams. Kažkas paėmė, paminkė rankomis molį, pašlapino vandeniu, suteikė formą ir paliko džiūti ant ežero kranto. Ankstų rytą nuo Mergakalnio brido laumės ir pamatė molio gumulą, savo forma primenantį mažą mergaitę. Nustebintos radinio, jos nutarė suteikti mergaitei gyvybę, pavadindamos ją Molinuke. Ši, vykdydama laumių priesaką, turėjo eiti per pasaulį ir nešti žinią apie knygas. Tol keliavo, kol pasiekė Kultūros tarybą, o šioji leido toliau keliauti, patvirtindama projektą „Molinukės kelionė su knyga“. Taip praėjo vieneri metai. Per tą laiką Molinukė į biblioteką buvo pakvietusi daug kūrybingų Lietuvos žmonių – rašytoją Vytautą Račicką, aktorę ir rašytoją Birutę Mar, dailininką ir rašytoją Paulių Juodišių, radijo laidų vedėją Ramintą Vyšniauskaitę, dailininkę ir rašytoją Sigutę Ach. Kartu su Molėtų progimnazijos mokiniais Molinukė keliavo į Alantą ir jos apylinkes, kad pavaikščiotų tomis vietomis, kur vaikštinėjo ir Lietuvos archeologijos tėvas, populiarus istorinių-nuotykinių kūrinių autorius Petras Tarasenka. Minėdami jo 125-ąsias gimimo metines, mokiniai ir Molinukė lankėsi prie Valiulio akmens, ant Maišiakulės ir Karališkių piliakalnių bei Alantos dvare. Molinukė tapo ir švenčių, ir bibliotekos šiokiadienių dalimi. Tad ne veltui į Molinukės gimtadienio šventę buvo susirinkęs gausus bičiulių būrys: darželinukai ir mokyklinukai, bibliotekininkės, savivaldybininkai ir net „Mezon“ atstovai. Visi norėjo prisiliesti ir pasišildyti prie Molinukės šono, kad galėtų tą šilumą parsinešti į savo namus. Šventėje netrūko nei šokių, nei žaidimų, nei dainų, nei dovanų. Mokyklinukai dainavo, deklamavo ir mėtėsi sniego gniūžtėmis, kurias sugalvojo Laisvalaikio centro režisierės, pavadintos Meilute ir Saulute, papuoštos „kreizi merginų“ stiliumi. Rajono vadovai net pakilnojo Molinukę, o bibliotekos direktorė Virginija Raišienė padovanojo molio spalvos tortą iš tiek keksiukų, kiek buvo svečių ir bibliotekininkų. Gaila, kad gimtadienių mėgėjas Karlsonas nespėjo atskristi, bet, kaip sakoma, jokiam mažyliui niekada nevėlu susitikti ir pakeliauti, kad ir pažintinių rytmečių maršrutu „Kelionėje po biblioteką su Molinuke“…

matk-molinukes-gimtadienis1Molinukės gimtadienio tortas iš Molėtų viešosios bibliotekos direktorės V. Raišienės rankų / Autorės nuotrauka

766 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.