Home » Gallery » Veidai » Traupio botanikos sodo augmenija plinta į miestelio centrą ir net šventorių

Traupio botanikos sodo augmenija plinta į miestelio centrą ir net šventorių

Traupio botanikos sodo augmenija plinta į miestelio centrą ir net šventorių

Daiva ČEPĖNIENĖ

Norėtumėte aplankyti botanikos sodą, kuriame 10 000 skirtingų rūšių augalų iš stepių, dykumų ar kitų egzotiškų pasaulio kampelių? Čia po atviru dangumi galima pamatyti augančią amerikinę liepą, cukrinį klevą, iš kurio gaminamas sirupas, raudonąjį, pensilvaninį ar plaštakinį klevą, amūrinį kamštenį, iš kurio žievės Rusijoje gaminami kamščiai vyno buteliams. Čia auga ir pajūrinis sotvaras, kuriuo gardinamas latviškas balzamas, gausi monardų kolekcija, puošnioji kolkvicija iš Kinijos. Botanikos sode įveista ir stebuklingųjų augalų oazė, kurie neva gali padėti susigrąžinti jaunystę. Čia auga ir stebuklingoji mandragora. Sakoma, kad jos šaknis gali apsaugoti nuo velnio ar kitokių blogybių. Bet raunant mandragorą, ji taip žviegia, kad žmogus nuo to žviegimo net miršta. Taigi, norėdami išrauti šį augalą, senovėje žmonės rišdavę mandragorą šuniui prie uodegos. O kur dar 70 rūšių magnolijų, apie 100 rūšių hortenzijų, 110 veislių tulpių. Kad visa tai pamatytum nereikia keliauti į žinomus botanikos sodus už Lietuvos ribų. Nereikia siekti net Vilniaus ar Kauno. Visa tai čia pat, Anykščių rajone, Traupio miestelyje.

Sodą įkūrė pradėjęs vadovauti mokyklai

Traupyje botanikos sodas įsikūręs mokyklos teritorijoje, o metai po metų besiplėsdamas užėmė ir miestelio centrą. 1977 metais pastatyta Traupio mokykla nebuvo apželdinta, o aplinkui ganėsi karvės. Tuomet, kaip ir prie kiekvienos mokyklos čia veikė vos 10 arų bandymų sklypas. Kai 1988 m. Traupio mokyklai pradėjo vadovauti Sigutis Obelevičius, jis bandymų sklypą išplėtė iki įspūdingo botanikos sodo. „Kad mane traukia gamta, aš supratau, kai tik pramokau skaityti. Dauguma bendraamžių pradinėse klasėse skaitydavo pasakas, o aš skaičiau T. Ivanausko „Lietuvos paukščius“. Mano tėtis buvo eigulys, gyvenome tarp miškų, gal todėl 4 iš šešių vaikų baigėme mokslus, susijusius su biologija“, – pasakojo botanikos sodo įkūrėjas. Augalų kolekcijomis S. Obelevičius pradėjo domėtis dar studijuodamas. Tuomet dalyvavo profesorės Elenos Šapokienės įkurto retų augalų pažinimo ir apsaugos klubo veikloje. Pastaruoju metu Sigutis Obelevičius eina valstybės tarnautojo pareigas – dirba Anykščių mero pavaduotoju, tačiau laisvu nuo tarnybos metu atsiduoda hobiui. Yra dendrologų draugijos valdybos narys, dalyvauja Lietuvos gamtos fondo organizuojamame „Rūšių ralyje“, kur besivaržančios komandos per parą laiko turi užfiksuoti kuo daugiau rūšių augalų. Šiemet S. Obelevičiaus komanda, kurioje dalyvavo ir jo sūnus, užfiksavo rekordinį skaičių – 1012 augalų rūšių. Žinomas augalų kolekcininkas, biologas S. Obelevičius Lietuvoje yra atradęs 3 naujas augalų rūšis. Traupio botanikos sodo įkūrėjas džiaugiasi, kad vienas iš keturių jo vaikų taip pat pasuko jo pėdomis, pasirinkdamas biologijos mokslus, ir dabar studijuoja doktorantūroje. Tačiau neneigė, kad vis tik žmona nelabai džiaugiasi vyro jau daugelį metų puoselėjamu hobiu.

dsc_0485

Traupio botanikos sodo įkūrėjas Sigutis Obelevičius grožisi dar žydinčia puošniąja kolkvicija Kristinos Sakaitės nuotraukos

 

Traupio botanikos sode auga apie 10 000 pavadinimų augalų, o jų įvairovė prilygsta pasaulyje žinomiems botanikos sodams. Anot paties S. Obelevičiaus, įkurtų po atviru dangumi botanikos sodų, kurie galėtų pasigirti tokia gausa augalų rūšių, ne taip lengva būtų rasti. Augalai į Traupį atkeliavę iš viso pasaulio ir daugumos jų čia gali rasti tik po vieną egzempliorių.

10 000 augalų kolekcija pasodinta vieno žmogaus rankomis

Tos dienos, kai čia neapsilankau, būna nebent tada, kai išvykstu į užsienį“, – pasakoja S. Obelevičius. Į botanikos sodą pašnekovas užsuka ir važiuodamas į darbą Anykščių savivaldybėje ir grįždamas iš jo. Vakarais sode užsibūna iki sutemų. Kartais pro Traupio botanikos sodą pravažiuojantys žmonės čia triūsiantį mero pavaduotoją palaiko melioratoriumi, sodininku ar dar nežinia kuo. Tiesa, kaip ir visi dirbantys žmonės S. Obelevičius irgi atostogauja. Tik atostogas jis leidžia savaip – lankydamasis įvairiuose pasaulio kraštuose įsikūrusius botanikos sodus, o tik grįžęs skuba į savąjį sodą sodinti parsivežtų augalų. Vis gausindamas retų augalų kolekciją S. Obelevičius Traupio botanikos sodą jau išplėtė iki 4 hektarų teritorijos, kuri užėmė Traupio miestelio centrą ir driekiasi iki bažnyčios, kur, kaip ir dera šventovei – jazminų ir alyvų alėja. Visi augalai, kiek tik jų yra šiame botanikos sode, pasodinti S. Obelevičiaus rankomis. Alpinariumai, baseinai – viskas sukurta vieno žmogaus. Beje, prižiūrėti sodą padeda ir mokykloje dirbanti sodininkė, kuri, anot pašnekovo, jau turi neblogą patirtį ir atvykusiems čia kartais ekskursijas veda. Seniūnijos teritorijoje įkurtus augalus prižiūri seniūnijoje dirbantys darbuotojai. „Žinoma, tokiam plotui ir augalų įvairovei prižiūrėti rankų trūksta. Praėjusiais metais pasėjau 300 medžių, juos prižiūriu tik aš pats. Anksčiau yra buvę, kai iš Tolimųjų Rytų parsisiunčiau ženšenio sėklas, jos sudygo, o mokiniai, padėdami man darbuotis sode, augalėlius išrovė. Jie sumaišė ženšenį su garšvomis, nes lapai panašūs“, – apie talkininkų „geraširdiškumą“ pasakojo S. Obelevičius. Kiek tokiam sodui sukurti prireikė pinigų, pašnekovas vengė skaičiuoti, mat šiek tiek baiminosi, kad straipsnį visgi gali paskaityti jo žmona. Kita vertus, kur jau čia ir besuskaičiuosi kelių dešimtmečių investicijas. Tiesa, pokalbio metu pašnekovas prisiminė, kad ne taip seniai, už 5 mandragoro sėkleles, parsisiųstas iš Didžiosios Britanijos, paklojo apie 20 svarų sterlingų.

Lyg džiunglėse

Na, bet ne viską galima matuoti pinigais. Traupio botanikos sodas yra pritaikytas edukacijoms, tai lyg mokomoji bazė, kur galima mokytis geografijos, čia įrengtas literatūrinis takas, paukščių pažinimo takas. Traupio botanikos sode vyksta pamokos, kurias savo mokiniams veda ir iš tolimesnių Lietuvos rajonų atvykstantys mokytojai. Traupio mokyklos mokiniai turbūt jaučiasi lyg mokytųsi džiunglėse, nes pro mokyklos langus žvelgiant gali regėti vien tik augmeniją ar apie langus apsiraizgiusius vijoklius. „Šis sodas buvo kuriamas stichiškai, nes kokį augalą gaudavau, parsiveždavau, tokį sodindavau. Bet vietom augalai įkurdinti sistematiniu, geografiniu principu“, – pasakojo botanikos sodo įkūrėjas. Dalis augalų užsiauginti iš sėklų, kiti atvežti jau paauginti, dar kiti pridaiginti iš šakelių. S. Obelevičius augalais keičiasi su kitų šalių augalų kolekcininkais, keliaudamas po stepes, dykumas tiesiog išsikasa retesnį augalą ir atsiveža į Traupį. Visi augalai Traupio botanikos sode auga savaime, nenaudojant nei trąšų, nei kitokios chemijos. Prieš sodinant atvežtinį augalą šiek tiek pagerinamas dirvožemis naudojant kompostą. „Augalas, kaip ir žmogus. Jeigu tu pradėsi vartoti sintetinius vitaminus, tai organizmas nustos pasisavinti natūralius. Taip ir su augalais, jeigu juos pradėsi tręšti, jie pasidarys lepesni, o nebegaudami trąšų taps mažiau atsparūs“, – tikino S. Obelevičius. Kai kurie augalai nesugeba prisitaikyti prie mūsų krašte vyraujančių klimatinių sąlygų. Todėl nenuostabu, kad ne visos į Traupio sodą atvežtos augalų rūšys prigyja. Bet kartais atsitinka taip, kad augalai, kokių dar niekas net nebandė auginti Lietuvoje, prigyja ir puikiai auga. Kai kurie augalai Traupio sode žiemoja pridengti. Tuo tarpu kiti, visiškai nesuprantama kaip, bet prisitaiko ir puikiai peržiemoja. Vienas iš tokių augalų – opuncijos, kurios paplitę Meksikos dykumose. Čia pat sode be jokios apsaugos nuo šalčio žiemoja ir kaktusai. Rudenį jie tampa panašūs į subliuškusius skudurus, o atšilus orams vėl atgauna prarastą formą. Šiame sode auga ir sakura, skėtinė magnolija, japoninis puošmedis, krūminis bijūnas, rudėtasis erškėtis, kurio lapai kvepia šviežiais obuoliais, magelaninė fuksija, laplandinis gluosnis. Čia galima pasigrožėti ir mažuoju skendeniu, gražiažiede veigele, žoliniu šeivamedžiu, žalčialunkiu, kurio 12 uogų gali būti mirtina dozė, hamameliu, amorfa. Čia pat vietos užtenka ir 25 veislių braškėms. Traupio botanikos sode daug augalų, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Šiais metais botanikos sodas papildytas 70-čia veislių viendienių. Čia auga ir ginkmedis, šilkmedis, kivis. Traupio botanikos sode įkurtas ir tinginio daržas, o jeigu tiksliau – tai biodinaminis daržas. Atskira erdvė skirta kultūrinių augalų įvairovei. Dabar, anot pašnekovo, net ir vyresnioji karta neretai nebeskiria rugio nuo kviečio. Čia taip pat auga augalai, kuriais senovėje dažydavo audinius, įvairių rūšių ir skonių mėtos, pipirmėtės, melisos, kitokie prieskoniniai, vaistiniai augalai. Botanikos sodo įkūrėjas naujų augalų veislių nekuria. Tai, anot jo, labai kruopštus ir daug laiko atimantis darbas. Bet Traupio sode kartais, vieniems augalams susikryžminus su kitais, tos naujos veislės išsiveda pačios.

4 hektarų plote – visas pasaulis

Lankydamasis Traupio botanikos sode gali pasijusti lyg vieną minutę vaikščiotum po Ameriką, o kitą jau po Japoniją ar Kiniją. 4 hektarų plote sutilpęs visas pasaulis. Atskirose erdvėse tam tikram žemynui būdingi augalai. Traupio botanikos sode gausu augalų, kurių Lietuvoje yra vos viena kita radimvietė. Beje, čia tarp egzotinių augalų auga ir grybai. Jie sau vietą rado savaime. Anot botanikos sodo įkūrėjo, augalų pasaulis yra toks įvairus, kad visko žinoti apie augalus neįmanoma. Nes vien augalų rūšių yra šimtai tūkstančių. S. Obelevičiui dažnai tenka išgirsti klausimą, kiek gi jis užaugino biologų ar bent augalų mylėtojų. Tačiau, anot pašnekovo, ne tai yra svarbiausia. Svarbiau yra tai, kad Traupyje gyvenantys ir besimokantys vaikai tausoja augalus, neniokoja, nedrasko, metų metais puoselėjamo botanikos sodo. Sodas nėra nei aptvertas, nei kaip kitaip saugomas. Ir, kaip tikino pašnekovas, kartais net čia užklystantys vietiniai taurelės mėgėjai griūdami taikosi nenuminti sode augančio augalo. Pašnekovas nesikuklino sakydamas, kad nuo tokios gausos augalų rūšių galva gali apsisukti net ir eiliniam biologijos mokslų profesoriui, nekalbant jau apie vidutinį biologijos mokslo žinovą. Taigi šiame sode esančius augalus geriausiai gali apibūdinti tik pats jo įkūrėjas. Sigutis Obelevičius sunkiau atsimena skaičius, gali suklysti net ir sakydamas savo vaikų gimimo datas, bet vardinti tūkstančius augalų pavadinimų bei tai, kas jiems būdinga, kur jie auga, kokiomis savybėmis pasižymi ir t. t. pašnekovui vieni juokai. Darbą botanikos sode po įtemptos darbo dienos kabinete S. Obelevičius vadina gera relaksacija. Taigi Traupio botanikos sodas jau tapęs miestelio įžymybe. Čia lankėsi svečiai iš Japonijos, Australijos, daugelio Europos šalių. O lietuviai, švęsdami šeimos šventes, čia atvažiuoja įsiamžinti nuotraukose.

 

 

dsc_0555Kaktusai, kurie žiemoja po atviru dangumi

dsc_0562

Alpinariumo augalija

dsc_0511

Egzotiškas plačialapis augalas šaknis įleidęs Traupyje

dsc_0625

 Traupio botanikos sodo augmenija

dsc_0606

 Amerikinė liepa

dsc_0628 Raugerškių alėja

dsc_0681Traupio botanikos sodui padovanota Aleksandro Tarabildos skulptūra

dsc_0573 dsc_0616 dsc_0527 dsc_0646 dsc_0638 dsc_0594

dsc_0540 dsc_0545

dsc_0560

dsc_0569

dsc_0575-copy

dsc_0654 dsc_0664

 dsc_0619

dsc_0599

403 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.