Home » Pozicija » Ateityje žmones provincijoje gydys… kirpėjai ir veterinarai?

Ateityje žmones provincijoje gydys… kirpėjai ir veterinarai?

Ateityje žmones provincijoje gydys… kirpėjai ir veterinarai?

 

Vytautas BAGDONAS

Gilioje senovėje, kuomet dar nebuvo jokių gydytojų, ligoninių ir poliklinikų, juolab kaip dabar, kvailokais ir gremėzdiškais pavadinimais egzistuojnčių pirminio, antrinio, tretinio lygio pirminės sveikatos priežiūros centrų, susirgusiems žmonėms pagalbą suteikdavo… barzdaskučiai, kirpėjai, kalviai bei kitokių profesijų atstovai. Istoriniuose šaltiniuose, senų laikų grožinėje literatūroje galima surasti aprašymų, kaip skaudančius dantis sėkmingai išraudavo, sulaužytas rankas ar kojas kokiais gelžgaliais sutvirtindavo visokiais įrankiais apsirūpinę kalviai, o kraują nuleisdavo, pūlinius išpjaudavo, kitokias nedideles „operacijas“ atlikdavo aštriais skustuvais barzdaskučiai ir kirpėjai. Ligas burtais, užkalbėjimais, keisčiausiomis priemonėmis „gydė“ visokiausi kerėtojai, burtininkai, kuriuos dabar pavadintume tiesiog šarlatanų vardu. Iš tokių gydymo būdų ir šias paslaugas teikusių žmonių galima tiktai pasijuokti. Tačiau visiškai juokas nebeima, išgirdus politikos veikėjus postringaujant apie būsimą sveikatos apsaugos pertvarką. Nežinia kodėl mūsų Lietuvėlėje gyvuoja tokie dalykai kaip tautos mulkinimas, visiškas nesiskaitymas su tautiečių nuomone, netgi vykdoma kažkas panašaus į tautos genocidą. Antai sveikatos apsaugos ministras A. Veryga taip atkakliai pradėjo „rūpintis“ provincijos gyventojų sveikata, kad užsimojo rajonų ligoninėse uždarinėti ištisus skyrius, o po reformų priedanga naikinti ir pačias ligonines. Siekiama, kad netolimoje ateityje rajonų ligoninės virstų tiktai slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigomis, na, gal dar suteiktų ir kai kurias nedideles, labai ribotas medicinines paslaugas pacientams taip vadinamuose ligoninių dienos centruose. Kaip bebūtų keista, tokius ministro-reformatoriaus pasiūlymus palaiko kai kurie Seimo nariai, išrinkti rajonuose. Žiūrėdami ne rinkėjų, bet partijos ar frakcijos, kurioms priklauso, interesų, vykdydami kažkokių galbūt asmeniniais tikslais suinteresuotų asmenų nurodymus, pamiršta rinkėjams duotus pažadus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, siekdami gydymo paslaugas sukoncentruoti didžiųjų miestų ligoninėse, o provincijos ligonines pertvarkyti ar visiškai panaikinti, šios iniciatyvos šalininkai daro labai reikalingą ir naudingą darbą, rūpinasi žmonių sveikata. Tačiau tiktai visiški naivuoliai gali tuo patikėti. Iš tikrųjų niekas neneigia, kad didžiosios miestų ligoninės yra geriau aprūpintos šiuolaikine medicinine įranga, kad čia dirba kvalifikuotesni specialistai, kad tokiose gydymo įstaigose suteikiama žymiai daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Tuo tarpu rajoninio lygio ligoninėse trūksta ir atitinkamos įrangos, ir specialistų. Bet juk yra didelis skirtumas, kur geriau, patogiau žmogui gydytis: ar už keliolikos kilometrų esančioje savo rajono ligoninėje, ar už kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų įsikūrusioje apskrities arba respublikinėje ligoninėje. Niekas iš pertvarkos šalininkų negalvoja, kaip gali būti sunku ligoniui pasiekti tą už šimto kito kilometrų esančią ligoninę. Juk iš kai kurių kaimo vietovių dabar sudėtinga pasiekti net seniūnijos centrą, nekalbant jau apie rajono centrą. Ne vien su gydymo įstaigos pasiekimu bus problemų. Jau dabar, norint patekti pas aukštesnio lygio medikus konsultacijai, užsiregistravus tenka laukti po keletą mėnesių. Kiek prireiks laukti eilėje, jei norėsi patekti į ligoninę kur nors Vilniuje, Kaune ar Panevėžyje? Ar ūmai ims ir sumažės pacientų eilės? Priešingai − eilės dar labiau išaugs, jeigu rajonuose ligoninės bus paverstos slaugos ligoninėmis ir gydymo paslaugų nebeteiks. Galbūt kokioje Utenoje kol kas nėra didelių eilių ir laukti vizitų pas gydytojus mėnesių mėnesiais netenka. Bet kaip bus, jeigu nebeliks ligoninių Anykščiuose, Molėtuose, Zarasuose, Ignalinoje, Visagine ir visi pacientai bus siunčiami į apskrities ligoninę Utenoje? Veikėjų, pasišovusių sumažinti šalyje ligoninių skaičių ir tokiu būdu sudaryti gyventojams sunkesnes sąlygas sulaukti medicininės pagalbos, negalima apkaltinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimu. Pagrindinio mūsų šalies įstatymo 53 straipsnyje pabrėžiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus…“ Taigi, niekas medicininės pagalbos, gydymo paslaugų iš pacientų neatims. Tiktai toji pagalba ir paslaugos, panaikinus rajoninio lygio ligonines, gerokai nuo žmonių nutols.

Pasigirdus kalboms apie pacientų nenaudai rengiamą rajonų ligoninių reorganizavimą, šmaikštesni (ir kol kas dar sveikesni) tautiečiai prakalbo apie galimą išeitį. Esą ateityje, jei provincijoje nebeliks ligoninių ir medikų, o pasiekti didmiesčių ligonines bus didelė prabanga ir nepaprastai problematiška, žmonėms teks kreiptis pagalbos į… kirpėjus ir veterinarus.

 

276 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.