Home » Protakos » Pokyčiai kultūros politikoje

Pokyčiai kultūros politikoje

Pokyčiai kultūros politikoje

Reforma bus ar ne?

Pastaruoju metu kultūrininkų ir kultūros reikalais suinteresuotų žmonių bendruomenes purto gandai apie numatomą kultūros įstaigų reformą. Kultūros ministerija pareiškė, kad valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka šiuo metu nėra svarstoma. Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinanti informacija, be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė: „Rengiant strategijas, pertvarkas, reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados. Todėl buvo įvykdytas viešasis pirkimas (44 950 Eur sumai) galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti.“ Šio plataus tyrimo metu bus įvertintas kultūros vaidmuo valstybės politikoje per pastarąjį dešimtmetį, aprėpiant jau atliktus tyrimus ir su kultūra susijusių dokumentų analizę. Šis tyrimas taip pat padės atsakyti į klausimą, kaip kultūros lauko potencialas naudojamas valstybės raidoje, ir aiškiai apibrėš, kokį poveikį valstybės ekonomikai, visuomenės raidai, švietimui, mokslui bei socialinei sanglaudai daro sistemingas kultūros potencialo naudojimas. Mes gi – pilkosios žemės dulkės – galime tik pastebėti, kad anksčiau kultūros politikos dokumentus ruošė ministerijos specialistai tardamiesi su regionų kultūros specialistais. Įdomu – kiek kultūros kolektyvų būtų galima „aprengti“ už tą sumą?

Kitas numatytas darbas – kultūros institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka. Rengiantis šioms permainoms buvo svarstomi ankstesni tyrimai, teikiamos įvairiausios idėjos, tačiau nebuvo jokio konkretaus projekto. Kadangi anksčiau atlikti tyrimai buvo fragmentiški, šis darbas sustabdytas. Nutarta diskusiją dėl valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos susieti su galimybių studijos rezultatais, kurie bus pateikti rudenį. Numatoma, kad bus diskutuojama su kultūros bendruomene. Belieka dalyvauti ir keisti tai, ką dar galime pakeisti…

Regionų kultūros administravimas

Gegužės 29 d. kultūros viceministrė G. Žemaitytė pristatė tolygios kultūros ir meno raidos regionuose modelį, kuriuo siekiama užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir atokiau nuo jų esančių miestų bei miestelių. Numatoma, kad prie Lietuvos kultūros tarybos (LKT) bus sudaryta 10 regioninių kultūros tarybų, kurių veikla aprėps apskričių geografines teritorijas. Kultūros viceministrė pabrėžė, kad į regioninių kultūros tarybų sudėtį bus įtraukta po du atstovus iš kiekvienos savivaldybės ir vieną atstovą deleguos LKT. Šios tarybos vertins pateiktus kultūros projektus, sudarys regionuose finansuojamų  projektų sąrašą. Numatoma, kad šiuo metu baigiamo rengti regionų kultūros finansavimo modelio programai paraiškas bus galima teikti jau šį rudenį, LKT paskelbus pirmąjį 2019 m. finansavimo konkursą. Įdomu, kaip finansavimą pasiseks gauti oponuojančių savivaldybėse partijų nariams – kultūros darbuotojams?

Tame pat posėdyje viceministras R. Augustinavičius pristatė Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų projektą, kurio parengimui taip pat organizuojamos konsultacijos su visuomene, kultūros paveldo specialistais ir kitomis organizacijomis. Konsultacinių susitikimų ciklas vyksta nuo šių metų gegužės 25 iki birželio 22 d. Plačiau http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/kulturos-paveldo-apsaugos-pertvarka-pradedamos-atviros-konsultacijos.

Šios  pertvarkos tikslas – mažinti biurokratizmą, skaidrinti su kultūros paveldo objektų apsauga ir įveiklinimu susijusius  procesus. Pertvarkytoje kultūros paveldo apsaugos sistemoje daugiau teisių, pareigų  ir atsakomybės būtų suteikiama savivaldybėms. Jos turėtų įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją, susijusią su paveldosaugos reikalavimais. Decentralizavus  Kultūros paveldo departamentą, būtų įsteigtos dvi institucijos. Viena imtųsi nešališkos kultūros paveldo objektų kontrolės, kita –   koordinuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas. Vietoj valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ planuojama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastuktūros centras“, kuri perimtų kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų  kitų kultūros įstaigų – teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. – statybos darbus. Nauja yra ir tai, kad siūloma įteisinti paveldo bendruomenės institutą su aiškiai apibrėžtomis teisėmis ir pareigomis.

Įgyvendinus kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 % kasdienių paveldo problemų Vakarų šalių pavyzdžiu būtų sprendžiama savivaldybėse, o ne centrinės valdžios institucijose. Kažkodėl niekas nepagalvojo, kad prieš tai rajonų tarybų narius ir jų bei savivaldybių administracijų vadovus, kurie, dažniausiai, yra technokratai arba žemdirbiai, reiktų išsiųsti į stažuotes, nes labai tikėtina, kad nekompetencija sukurs daug naujų problemų…

Etninės kultūros taryba

Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.

Gegužės 29 d. ministrė L. Ruokytė-Jonsson susitiko su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke Dalia Urbanavičiene ir tarybos nariu Jonu Rudzinsku. Susitikime aptarta rengiama patariamųjų kultūros ir meno tarybų bei komisijų tvarka, kurioje numatyta užtikrinti platesnį visuomenės, kultūros organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, menininkų, kūrėjų atstovavimą, išgryninti tarybų funkcijas. Susitikime kalbėta apie galimą Etninės kultūros tarybos sudarymą, performuojant ją iš dabartinės Etninės kultūros ekspertų komisijos. Ši taryba prisidėtų prie kitų (arba paskęstų jų būryje) Kultūros ministerijos tarybų, padedančių formuoti kultūros politiką. Etninės kultūros globos tarybos atstovai išreiškė norą prisidėti prie rengiamo Kultūros pagrindų įstatymo, kuris tiesiogiai paliečia etnokultūros sritį ir jos išsaugojimą. Kultūros ministrė teigė, kad atvira diskusija dėl rengiamo įstatymo vyks su visų kultūros ir meno sričių ekspertais. Dauguma jų – didmiesčiuose veikiantys asmenys, jau nebeturintys tikrojo bendruomeniškumo patyrimo ir Rėdos rato pajautos…

Seimas priėmė Mecenavimo įstatymą

Įstatymas įteisins mecenato statusą, padės formuoti mecenavimo kultūrą, skatins privačias iniciatyvas kultūros ir meno plėtrai bei sudarys palankias sąlygas remti visuomenei svarbius kultūros, meno bei kitų sričių projektus.

Lietuvoje yra sudarytos mokestinės sąlygos remti kultūros, sporto ar kitas visuomenines iniciatyvas, tačiau nėra reglamentuotas sąvokos „mecenatas“ vartojimas. Mecenavimo įstatyme pirmą kartą apibrėžtas mecenato statusas, mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos. Kaip jie atitinka įstatymo reikalavimus, vertins Mecenavimo taryba, kurią sudarys asmenys, atstovausiantys valdžios institucijoms, kultūros ir verslo sritims.

Siūloma įtvirtinti du mecenavimo lygius. Jeigu asmuo suteikia paramos už daugiau nei 1 mln. eurų, tai leidžia jam pretenduoti gauti nacionalinio mecenato statusą. Savivaldybės mecenato vardas būtų suteikiamas, jeigu parama vienai iš savivaldybių siektų daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Numatoma, kad mecenatais galės tapti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją. Jie taip pat galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir labdaros bei paramos davėjai. Numatoma, kad nacionalinio mecenato ženklas kasmet būtų įteikiamas sausio 25 d. (Gedimino laiškų dieną). Įstatymas įsigalios 2018 m. rugsėjo 1 d.

Paruošė Dalia Savickaitė

411 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.