Home » Spindulys » Utenos rajono perlas – etnografiniai kaimai

Utenos rajono perlas – etnografiniai kaimai

Utenos rajono perlas – etnografiniai kaimai

Nida TREINYTĖ

Birželio 5-oji – Jungtinių tautų organizacijos Generalinės asamblėjos nutarimu, 1972 metais paskelbta Pasauline aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Šia proga, Všį Utenos turizmo informacijos centro (toliau Utenos TIC) darbuotojos pristatė naują gamtosauginį projektą ir birželio 22 dieną pakvietė uteniškius pakeliauti po Utenos rajoną.

Pasak Utenos TIC direktorės, Rasos Jasinevičienės, jau tradicija tampantys turistinio pobūdžio renginiai suburia vis daugiau mėgstančių keliauti bei pabūti gamtoje entuziastų. Pirmąjį kartą uteniškiai plaukė Šventosios upe baidarėmis, antrąjį – leidosi į kelionę pėsčiomis, o šias metais susipažino su Utenos rajono etnografiniais kaimais, esančiais Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Pažintinę ekskursiją dalyviai pradėjo Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Tauragnų krašto muziejuje ir dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Iš gamtos – sveikatai ir grožiui”. Lydimi šio muziejaus darbuotojos Gražinos Grašienės, uteniškiai pusantro kilometro pėstute žingsniavo į liepų alėją esančią už Tauragnų miestelio kur rinko įvairius augalus, o grįžę mokėsi teisingai išdžiovinti surinktus augalus – juos bus galima panaudoti arbatai ar puokštėms, atvirukams bei paveikslėliams gaminti. Ekskursijos dalyviai vaišinosi ant laužo išvirta žolelių arbata bei šviežiomis bandelėmis.

Pasibaigus edukacijai, toliau į kelionę lydėjo muziejininkė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė. Kiti išvykos objektai – akmenys Mokas ir Mokiukas, stūksantys Šeimaties kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kad išsipildytų svajonė, pasak išminčių, akmenis būtina paliesti ir apeiti ratu tris kartus, o apie akmenų atsiradimą liudija legenda. ,,Senų senovėje gyvenęs žmogus, vardu Mokas. Turėjęs jis žmoną ir sūnų. Darbšti buvo Moko šeima, dirbusi už visą giminę. Tačiau nusivylęs žmonių tingumu, Mokas nusiminęs ir pats nustojęs dirbti. Žmonės ėmė ant jo pykti, tad teko Mokui keltis kitur. Kartu su žmona ir sūnumi jis iškeliavo šiaurės link. Tačiau kelią pastojo Tauragno ežeras, kurį reikėjo perplaukti. Mokas pamokė žmoną ir sūnų plaukiant nesigręžioti ir nežiūrėti atgal. Sūnus paklausęs, o Mokienė nepaklausiusi ir nuskendusi. Verkęs Mokas, išlipęs ant kranto ir stovėjęs tol, kol suakmenėjęs. Ir dabar jis toje vietoje tebestovi. O Tauragno dugne liko Mokienė – didelis akmuo, į kurį žvejai dažnai tinklus suplėšo…“ Aplankę riedulius, uteniškiai važiavo į Utenos rajono perlu vadinamus etnografinius kaimus.

Vaišnoriškės etnografinis kaimas išsidėstęs prie Būkos upelio jungiančio Utenykščio ir Baluošo ežerus bei išlaikęs tradicinę aukštaitišką architektūrą. Vaišnoriškėje išlikusios XX a. senoviniu liaudies stiliumi atstatytos dvi pirkios, kluonas, du tvartai, pirtis. Senovėje Vaišnoriškė dar garsėjo bitininkyste, o bitelės medų rinkdavo iš liepų. Kaime vasaros metu gyvena poilsiautojai, o Būkos upėje, kuri vingiuoja per kaimelį, buvo galima sutikti ir baidarininkų. Rudenį Vaišnoriškės miškus ,,okupuoja“ grybautojai.

Strazdų etnografinis (padrikasis) kaimas kildinamas nuo tuomet gyvenusių žmonių pavardės šioje vietovėje. Visi statiniai išlikę iki šių dienų laikomi architektūros paminklu. Kaime išsaugota senoji išdėstymo struktūra: trobesiai pastatyti grupėmis, kai kurie yra atokiau nuo kelio. Nuo XIX a. išlikusios 3 pirkios (viena iš jų dūminė), kurią apžiūrėti ir įsitikinti autentiškumu galėjome ir patys. Savo senelių sodyboje gyvenanti Janina Vaitkuvienė (Šuminaitė) ekskursijos dalyviams leido apsilankyti šiame pastate. Pasak moters, pirkia statyta apie 1906 metus ir iki šių dienų neblogai išsilaikiusi. Joje J. Vaitkuvienė norėtų įrengti privatų muziejų. Strazduose išlikę dar 2 autentiški kluonai ir 1 daržinė. Kaime buvo klojimo teatras. XIX a. per Strazdus ėjo dydis sielių kelias. Jame Būkos upe žmonės plukdydavo sielius. Kaime, šalia kelio pastatytas paminklas 1951 m. žuvusiems Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams J. Vaitkuvienės sodyboje, ant gyvenamojo namo pritvirtintina memorialinė lenta žyminti, kad ,,Čia, senojoje sodyboje, gimė liaudies švietėjas, spaustuvininkas K. Strazdas (1864–1943) ir literatas, mėgėjų teatro veikėjas J. Strazdas-Jaunutis (1886–1972)“. Kaimas įsikūręs Baluošo ežero šiaurinėje pakrantėje.

Šuminų – etnografinis (padrikasis) kaimas įsikūręs Utenos rajono pietryčiuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke taip pat laikomas architektūros paminklu. Kaimas išsaugojo senąją savitą užstatymo struktūrą. Trobesiai pastatyti grupėmis, kai kurie yra toliau nuo kelio. Šuminus skalauja Baluošo ežero bangos. Kaimą išgarsino ne tik jame auganti 200–300 metų senumo pušis, bet ir 1972 m. kaime filmuotas vaidybinis filmas ,,Tadas Blinda“ (rež. B. Bratkauskas). Vietinių žmonių atmintyje išlikę prisiminimai iš filmavimo, o mes turėjome puikią progą pamatyti Baluošo ežero paplūdimį, kuriame aktoriai V. Mainelytė ir V. Tomkus vaidino vieną iš scenų.

Grįždami atgal į Uteną, pakeliui prie Tauragno ežero esančiame „Tauragno slėnyje“ ekskursijos organizatoriai surengė vaišes, kurių metu visi buvo pavaišinti ant laužo išvirtu troškiniu.

Utenos TIC darbuotojai džiaugiasi, kad ši ir panašaus tipo ekskursijos po Utenos kraštą sulaukia susidomėjimo, uteniškiai ir miesto svečiai noriai registruojasi kelionėms ir aktyviai jose dalyvauja. Ateityje ir toliau planuojame organizuoti pažintinės, teminės ekskursijas po Uteną bei Utenos rajoną.

1-17-copy

Apie Tauragnų kraštą neišsemiamų žinių turi Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė / Nidos Treinytės nuotraukos

1-22

Mokas ir Mokiukas

1-21

Būkos upelis

1-4-copy

Tradicinis troškinys

suminai-3

Žymioji pušis, čia prisiekė Tučka Jeronimas…

1-20-copy

1-10-copy

Žoliautojai

1-6-copy 1-20-copy 1-15 1-9-copy

suminai-1 suminai-2

1-11

1-12

1-29

1-23

786 Iš viso matė 6 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.