Home » Spindulys » Folkloro festivalio „Zalvynė“ dalyviai šiemet nesulaukė valdžios dėmesio

Folkloro festivalio „Zalvynė“ dalyviai šiemet nesulaukė valdžios dėmesio

Folkloro festivalio „Zalvynė“ dalyviai šiemet nesulaukė valdžios dėmesio

Daiva ČEPĖNIENĖ

Birželio 9–10 dienomis Zarasuose vyko 15-asis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“. Šis festivalis – lyg trumputė vaikų vasaros stovykla, apipinta tradicinėmis ir nevisai tradicinėmis liaudiškomis dainomis, šokiais, žaidimais, kur užsimezga naujos draugystės ir metai iš metų saugoma, puoselėjama prigimtinė lietuviška savastis. Šiųmetėje „Zalvynėje“ dalyvavo 13 kolektyvų iš Zarasų, Utenos, Dusetų, Antazavės, Užpalių, Kupiškio, Pabradės, Kretingos, taip pat kaimyninės Latvijos – Daugpilio rajono, Vabolės miestelio, Rezeknės miesto.

Mažiausi saviveiklininkai, dalyvavę šiame renginyje – Kultūros centro-Dusetų dailės galerijos 4–6 metų amžiaus folklorinio ansamblio „Sartukas“ atlikėjai. Ikimokyklinukai, vadovaujami Sigitos Gudonienės, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, besimokydami liaudies dainelių, posakių, žaidimų, tarmiškos šnekos. Kaip „Utenos apskrities žinioms“ sakė renginio organizatorė, tautinio paveldo puoselėtoja, tautodailininkė, tautinių kostiumų audėja, įvairių premijų laureatė Rima Vitaitė, puoselėti lietuvių liaudies dainą, šokį, senąsias tradicijas yra svarbu todėl, kad tai yra mūsų tautos savastis. „Tik puoselėdami liaudiškas dainas ir šokius išsaugosime savo tautos istoriją. Pamiršę savo šaknis susilietume su bendra europine kultūra. Ne viena tauta jau savastį prarado. Mes dar turime nuo seno besitęsiančią tradicinę kultūrą, savo mentalitetą. Tačiau jau praradome ne vieną kartą, kuri per Atgimimo laikus pamiršo savąją tradicinę kultūrą. Tie žmonės neberanda savo tikrųjų šaknų“, – kalbėjo R. Vitaitė. „Zalvynės“ organizatorė pastebėjo, kad per 15 metų saviveikloje dalyvaujantis, liaudišką dainą, šokį puoselėjantis jaunimas vis tik pasikeitė. Dabartiniai vaikai, anot pašnekovės, nori greito rezultato, sunkiau bendrauja tarpusavyje, fizinio aktyvumo požiūriu yra silpnesni. Tačiau pašnekovė džiaugėsi, kad vyresnieji festivalio „Zalvynė“ dalyviai, folkloro puoselėtojai eina lietuvybės keliu, tiki tuo, ką daro, ir žino, kodėl tai reikia daryti.

20180609_201019

Užpalių „Pasagėlės“ pasirodymas / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Tradicinio vasaros festivalio renginiai vyko skirtingose erdvėse. Prasidėjo mokymais, vykusiais Zarasų kultūros centre. Folklorinių ansamblių kolektyvų nariai turėjo galimybę pasimokyti groti būgneliais, mandolinomis, kanklėmis ir kt. instrumentais. Jaunimas labiausiai domėjosi styginiu muzikos instrumentu mandolina. Juo skambinti vaikus mokė etnografas, kapelos „Sadūnai“ lyderis Gintaras Andrijauskas. Nemažai dėmesio sulaukė ir kiti lietuvių liaudies instrumentai – kanklės, būgnelis. Vaikai taip pat mokėsi giedoti sutartines. Po pietų festivalio dalyviai persikėlė į Šlyninkos vandens malūno erdves. Festivalio „Zalvynė 2018“ atidarymą paskelbė renginio organizatorė Rima Vitaitė. Nors festivalis vyksta jau 15 metų iš eilės, iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių pritraukdamas vaikus ir jaunimą, puoselėjančius lietuviškąsias tradicijas ir vertybes, saugančius savą istoriją, iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių, tačiau vietos valdžios atstovų šiemet renginys, deja, nesudomino. Jaunųjų folkloristų neatvyko pasveikinti ir kultūros srities atstovai. Renginio organizatorė apgailestavo ne tik dėl valdžios atstovų stokojamo dėmesio renginio metu, bet ir dėl skiriamos menkos pagalbos organizaciniams reikalams. Tačiau nepaisant visko festivalis įvyko ir dalyvių nuotaika, atrodė, buvo gera. Čia tuo pat metu vyko ir kulinarinio paveldo, vaišingumo tradicijų popietė. Šlyninkos malūno šeimininkai dalyvius vaišino smetoniškais blynais, šaltibarščiais, kepsniais. Dalyviai taip pat atvyko ne tuščiomis. Kolektyvų vadovai kiekvienas iš savo krašto atsivežė ir stalą nukrovė pintinėmis, pilnomis įvairiausių pyragų, medaus, uogienių ir kitokių lietuviškų, latviškų gardėsių. Laisvu laiku jaunimas galėjo pasižvalgyti po malūną, senovinę trobą, vandens apsuptą vandens malūno kiemo teritoriją. Savo pasirodymų programas pristatę Šlyninkos malūne, festivalio dalyviai pajudėjo link Zarasų kultūros centro. Renginys tęsėsi kultūros centro salėje. Po pasirodymų scenoje vakarėjant kieme vyko vakaro šokiai. Jaunieji folkloristai apnakvindinti buvo Zarasų žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo centre ir „Ąžuolo“ gimnazijos bendrabutyje, dalis įsikūrė palapinėse. Pailsėję birželio 10-ąją vaikai pasirodymus tęsė koncertuodami Antazavėje, Vajasiškyje, Baltriškėse. Paskutiniu festivalio akcentu galima vadinti festivalio dalyvių eiseną pažintiniu Šavašos taku, kur buvo kūrenamas aukuras ir dainuojamos dainos, skirtos Lietuvos šimtmečiui. „Zalvynės“ dalyviai vėl šoko, valgė atsisveikinimo vakarienę ir išsiskyrė su viltimi susitikti ateinančiais metais 16-ojoje „Zalvynėje“.

20180609_151342

Renginio organizatorė, tautinio paveldo puoselėtoja, tautodailininkė, tautinių kostiumų audėja, įvairių premijų laureatė Rima Vitaitė paskelbė festivalio „Zalvynė“ atidarymą

20180609_152204

20180609_190150

20180609_183723

138 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.