Home » Spindulys » Keliaujantys puodai

Keliaujantys puodai

Keliaujantys puodai

Nida TREINYTĖ

Vaikystėje perskaitytos pasakos kai kuriems žmonėms palieka viltį ir svajonę, kad kada nors jos taps tikrove. Keramikė Renata Umbrasienė apie „Meduolių namelį“ svajojo nuo pat vaikystės ir štai – dabar jis stovi senuosiuose Inkūnuose, Anykščių r., kairiajame Šventosios upės krante. Čia įsikūrusios keramikos dirbtuvėlės „Amatų kalnelis“, kuriose senovinės puodininkystės tradicijos puoselėjamos ir tęsiamos dar ir šiandien. „Amatų kalnelio“ dirbtuvėlėse užsiimama tradicinės puodininkystės amatu, vedamos keramikos pamokėles bei edukaciniai užsiėmimai, o keramikė R. Umbrasienė turi tautinio paveldo sertifikatą.

Išskirtinės sąlygos kūrybai

Pasak Renatos Umbrasienės, viskas prasidėjo nuo širdžiai mielos vietos paieškos. Likimas atvedė į Inkūnus. Moteris liko sužavėta ir pamilo šią vietą iš pirmo žvilgsnio. Ant kalnelio stūksojusi trobelė buvo jau be langų ir durų, sodyboje nebuvo nei vandens, nei elektros. Kadaise joje gyveno Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčios vargonininkas Jonas Porcikas, kuris šioje bažnytėlėje vargonavo nuo 1950 iki 1960 metų. Namuką teko nugriauti, o jo vietoje po keleto metų iškilo panašaus dydžio rąstinė trobelė šiaudiniu stogu. Kaip relikviją R. Umbrasienė išsaugojo fisharmoniją, J. Porciko fotografiją ir keletą kitų daiktų. 2012 m., panaudojus ES lėšas, šalia gyvenamojo namo pastatytos tradicinės keramikos dirbtuvės. Sodyboje tikrai gražu. Aplink – žaliuojantys ir ošiantys miškai, netoliese sruvantis šaltinis. Pasak keramikės, kūrybai sąlygos išskirtinės – gamta, paukščių čiulbesys, tyras oras, ramybė ir netoliese vandenis plukdanti Šventosios upė. Vaikščiodamas po sodybą ir pats pasijunti tarsi liaudies pasakų motyvais iliustruotoje knygoje: rąstų trobesiai, nendrių stogai, maži trobesių langeliai su langinėmis, plazdanti trispalvė, baltuojanti „indėniška“ palapinė, kurioje „gyvena“ malkinė keramikos degimo krosnis, ir sodyboje tvyranti kūrybinė aura.

dsc_8459

Keramikė Renata Umbrasienė  su profesionaliu dailininku Ričardu Pelecku skirtingas patirtis bando apjungti kūryboje / Nidos Treinytės nuotraukos 

Veikla menų klėtelėje

Keramikė R. Umbrasienė domisi senąja puodininkyste – vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų, ir yra apgynusi tautinio paveldo sertifikatą. 2012 metais įteisinusi kūrybinę veiklą, „Amatų kalnelyje“ pradėjo plėtoti puodininkystės bei įvairių keramikos dirbinių verslą. Kurdama laikosi senųjų technologijų. Darbuose prioritetas skiriamas fantazijai, ieškojimams, o įvairiuose keramikos kūriniuose atsiskleidžia dailininkės savitumas bei subtilus meninis skonis. R. Umbrasienė keramikos amatui yra atsidavusi daugiau nei 20 metų. Tradicinės keramikos paslapčių mokėsi Vilniaus puodžių ceche bei jų organizuojamose senųjų amatų stovyklose. Puodus lipdo virveline technika, be žiedimo rato, mat jis jau vėlyvesnis išradimas, naudotas amatininkų cechuose. Iš molio pasidaro „blynuką“ – būsimo puodo dugną. Tada iškočiotas molio juosteles lipdo vieną ant kitos, taip išgaudama gaminio formą. Susikaupusius darbus dega lauko krosnyje, po to darbai merkiami į skystą miltų raugą. Taip išryškėja puodynių margumynai ir netikėti, skirtingi raštai. Rankomis atliktas darbas turi daugiau šilumos nei žiestas puodas. Lentynose rikiuojasi ne tik tradicinė keramika – ten rasite ir modernių indo interpretacijų. Menininkei smagu eksperimentuoti raku bei kitomis technikomis. Stengiasi, kad daiktai turėtų paskirtį ir būtų naudojami buityje ar tinkami dovanoti. vienetiniai ir unikalūs. Renata Umbrasienė keramika domisi daugiau dėl smalsumo ir saviraiškos. „Visą laiką norėjosi ir širdis traukė kažko išmokti, sužinoti, ne tik savo darbus eksponuoti ar dalyvauti parodose. Nesu profesionali dailininkė, todėl meninių aukštumų nesiekiu. Darbus darau daugiau dėl savęs ir dėl žmonių. Idėjų kartais pritrūksta… Jos ateina tada, kai aš viduje gerai jaučiuosi, esu rami, laiminga, gyvenu harmonijoje su aplinka, su Dievu ir gamta. Tada atrodo, kad ir visas gyvenimas teka per mane, ir idėjos veržiasi kaip iš šulinio. Žiūrėk, jeigu tik kas atsitiko neigiamo ar negero, tada ir idėjos pasislepia“, – pasakoja moteris. Pašnekovei labai svarbi tautos praeitis. Darbuose daug ženklų bei simbolių, atėjusių iš praeities.

Dviese ir darbai geriau sekasi

Renata bendradarbiauja su profesionaliu dailininku Ričardu Pelecku. Ričardas – profesionalus stiklo meistras, bet jo veiklos sritys apima tapybą bei keramiką. Skirtingas patirtis bando apjungti bei papildo vienas kitą kūryboje. „Amatų kalnelio“ lankytojams, užsisakiusiems keramikos pamokėles, kartu jas praveda. Edukacijos metu dalyvius moko pasigaminti norimus keramikos dirbinius. Nulipdyti, išdegti profesionaliose krosnyse, kurių temperatūra pasiekia 1000 laipsnių karštį, apipavidalinti, glazūruoti keramikos dirbiniai atiduodami autoriams. Keramikė anksčiau organizuodavo kūrybines stovyklas suaugusiems. „Turėjau daug gerų norų, bet pati sodyba nėra pritaikyta priimti didelį būrį žmonių. Sunkumai atsirado dėl maitinimo ir nepakankamų buitinių sąlygų, personalo trūkumo, todėl stovyklų veiklą teko apriboti. Kai pradedi rūpintis buitimi, apnakvindinimu ir kt., tada ir keramikai bei kūrybai laiko nebelieka“, – pasakoja R. Umbrasienė.

Vaikštantys puodai“

„Mūsų puodai vaikšto, – kalbą apie gaminių realizavimą pradeda pašnekovė. – Nekaupiame jų ir nelaikome sandėliuose. Vieni gaminiai išeina, kiti ateina. Kurdami naują kolekciją ieškome ir naujų idėjų.“ Beveik 22-ejus metus R. Umbrasienė vadovauja keramikos dirbtuvėlei Panevėžyje „Molio Motiejukas“, gaminančiai dekoratyvinius keramikos gaminius. Savaitgaliais dailininkai skuba į Inkūnus pailsėti, įgauti naujų jėgų, o būsimiems puodams „augina naujas kojas“.

dsc_8404

dsc_8443

dsc_8461

dsc_8425

dsc_8420 dsc_8429

dsc_8435

dsc_8441

dsc_8472

215 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.