Home » Protakos » Prasmingas valstybės atkūrimo 100-io paminėjimas

Prasmingas valstybės atkūrimo 100-io paminėjimas

Prasmingas valstybės atkūrimo 100-io paminėjimas

Birutė VENTERAITIENĖ

Gegužės 26 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje susirinko gausus būrys kraštotyrininkų iš visos Lietuvos. Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės iniciatyva jau nuo 2012 m. kasmet pavasarį ir rudenį į sambūrį „Draugaukime–bendraukime–bendradarbiaukime“ sukviečiami Anykščių krašto praeities tyrėjai, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai ir kiti, neabejingi kraštotyros veiklai.

Šį kartą tradiciniu tapusio sambūrio-seminaro metu buvo paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos šešiasdešimtmetis, kraštotyrininkės Mildos Telksnytės aštuoniasdešimtasis bei Algimanto Bekenio aštuoniasdešimt penktasis jubiliejai. Pasveikinti ne tik jubiliatai, bet ir visi kraštotyrininkai, gimę gegužės mėnesį.

Į renginį pagerbti ir pasveikinti geriausių kraštotyrininkų atvyko Seimo narys Sergejus Jovaiša. Už ištikimybę savo kraštui ir darbus, kurie yra svarbūs ne tik Anykščiams, bet ir visai Lietuvai, už pasišventimą, kruopštų, pasiaukojantį darbą, siekiant išsaugoti gimtojo krašto praeitį, Lietuvos 100-mečio atkūrimo proga Seimo narys įteikė padėkas prof. Osvaldui Janoniui, Tautviliui Užai, Jonui Sriubui, Gediminui Grinai ir prof. Algirdui Povilui Ažubaliui.

Geriausi kraštotyrininkai buvo apdovanoti ir Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos padėkomis. Jas nusipelniusiems kraštotyrininkams įteikė Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius. Jis pasidalino įspūdžiais iš gegužės 23 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vykusios konferencijos „Kraštotyros judėjimo šimto metų istorija: reikšmė ir ateities perspektyvos“.

Anykščių viešojoje bibliotekoje vykusio sambūrio-seminaro metu susirinkusiems buvo pristatytos dvi VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų organizuotos parodos: „Miestelio istorija – Lietuvos istorija“, skirta atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti, ir knygų, rankraščių bei nuotraukų paroda „Tarp pradžios ir pabaigos srovena mano Būtis…“– kraštotyrininkės, publicistės Mildos Telksnytės 80-mečiui.

 

SONY DSC

Sveikinimai M. Telksnytei 80-mečio proga Tautvilio Užos nuotraukos

Profesorius A. P. Ažubalis, skaitydamas savo pranešimą „Gimtojo Voversių kaimo ištakos iš bobutės pasakojimų“, prisiminė savo močiutę Zofiją Petrošiūtę-Ažubalienę-Juočepienę, kuri buvusi nuostabi pasakotoja. Profesorius apgailestavo, jog kol senolė buvo gyva, neturėjo magnetofono ir negalėjo į juostą užrašyti jos vaizdingų pasakojimų. A. Ažubalis pažymėjo savo prisiminimuose užrašęs tik nuotrupas iš to, ką buvo girdėjęs iš močiutės lūpų.

Muziejininkas Raimondas Guobis kalbėdamas tema „Kraštotyros medžiagos rinkimas – atradimai ir netektys…“ prisiminė bene pirmąjį lietuvių kraštotyrininką Liudviką Adomą Jucevičių (1813–1846), kuris kunigaudamas Svėdasuose užrašinėjo trobelninkų pasakojimus. R. Guobį tapti kraštotyrininku paraginusi mama Irena Guobienė, kai vieną sykį įdavusi lapelį su klausimais išsiuntė pas žmones, kad tie papasakotų apie savo kaimą. Kalbėtojas atskleidė kitą postūmį, paskatinusį atsidėti rimtai kraštotyros veiklai. Juo buvo į muziejininko rankas pakliuvusi 1936 m. Kaune išleista knygelė „Tautosakos rinkėjo vadovas“. Kraštotyrininkas pažymėjo, jog ne visi senoliai supranta kraštotyrinio darbo svarbą, todėl gana dažnai savo adresu išgirstąs replikas: „Niekais užsiimi.“ R. Guobis dalinosi, jog labai svarbu įgyti senų žmonių pasitikėjimą ir užrašyti jų istorijas, kol šie dar gyvi.

LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė Irena Andrukaitienė savo pranešime „Didžiulių šeimos tyrinėjimai ir dokumentų paieška archyvuose“ atskleidė, jog 1970 m., baigdama Vilniaus universitetą, buvo paraginta rašyti diplominį darbą apie poetę, vertėją, visuomenininkę Vandą Didžiulytę. Spausdintos medžiagos anuomet apie Didžiulių giminę buvę labai mažai, todėl I. Andrukaitienei teko darbuotis archyvuose, lankytis Griežionėlėse ir bendrauti su žmonėmis, kurie V. Didžiulytę artimai pažinojo. Daug medžiagos apie tragiško likimo poetę V. Didžiulytę ir jos artimuosius pranešėja surado laiškuose, rašytuose šeimos nariams. „Laiškai vienoje biografinėje plokštumoje galėtų būti gražus romanas“, – pažymėjo I. Andrukaitienė. Pranešėja atskleidė, jog dar vienas šaltinis, kuriuo ji pasinaudojo rašydama diplominį darbą, buvo V. Didžiulytės poezija. Kraštotyrininkei pavyko surasti keturiasdešimt šešis Vandos eilėraščius. Šiuo metu I. Andrukaitienė rengia knygą apie poetę V. Didžiulytę-Mickevičienę-Albrechtienę (1881–1941).

VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė pristatė išeivės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės laiškų, rašytų Mildai ir Vygandui Račkaičiams, tyrinėjimo rezultatus ir perskaitė pranešimą „Išeivės meilė Lietuvai anykštėnams rašytuose laiškuose“.

Bibliotekininkė J. Skačkauskienė, Krašto ir kraštotyros skyriuje atsakinga už saugomų rankraščių tvarkymą, kalbėjo tema „Kūrybos rankraščiai ir laiškai – rašytojų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio asmeninės bibliotekos dalis“. Bibliotekininkė dalinosi mintimis apie anykštėnų rašytojų susirašinėjimą su įžymiais Lietuvos ir kitų šalių žmonėmis. Pranešėja pažymėjo didžiulius M. Telksnytės ir V. Račkaičio nuopelnus 1991–2009 m., leidžiant savaitraštį vaikams „Kregždutė“.

Kraštotyrininkas G. Grina, buvęs Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktorius, pasakojo apie savo ir savo tėvų domėjimąsi knygomis. Skaitydamas pranešimą „Asmeninė biblioteka – šeimos kultūrinio gyvenimo atspindys“ G. Grina pažymėjo motinos Antaninos Grinienės troškimą išauklėti vaikus kultūringais žmonėmis. Mamos rūpesčiu buvo užprenumeruota keturių tomų enciklopedija ir „Pasaulinės literatūros biblioteka“ Gediminui ir jo seseriai Daivai. Vilniaus universitete fiziką studijavęs G. Grina ilgą laiką asmeninėje bibliotekoje kaupė fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų knygas. Prasidėjus Sąjūdžiui, anykštėnas pradėjo domėtis ir pirkti knygas iš istorijos, politikos ir kitų sričių. 2001–2004 m. dirbdamas diplomatinį darbą Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV ir Kanadoje, jis savo asmeninę biblioteką papildė įvairių sričių knygomis anglų kalba. Apie 2005 m. G. Grina susidomėjo genealogija. Pristatydamas savo tyrinėjimus kraštotyrine tematika, G. Grina pažymėjo, kad jį domina visos knygos apie Viešintas, nes iš šio krašto kilę jo protėviai. Kalbėtojas gyrė kaimynus kupiškėnus, kurie daug vertingų knygų yra išleidę apie savo rajoną, ir ragino anykštėnus ne tik kaupti kraštotyrinę medžiagą elektroninėje erdvėje, bet ir leisti daugiau vertingų, enciklopedinių leidinių apie Anykščius ir Anykščių regioną.

Draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius kalbėjo apie tai, jog nebeliko tų žmonių, kurie puoselėjo senąsias lietuviškąsias tradicijas. Pirmininkas pažymėjo, jog šių dienų kraštotyrininkų uždavinys – užrašyti 1990-ųjų ir ankstesnių metų istorinius įvykius. Baigdamas sambūrį, T. Kontrimavičius pažadėjo artimiausiais metais surengti seminarą, kuriame jauniesiems kraštotyrininkams būtų pateikti patarimai, kokią medžiagą artimiausiu laiku būtų tikslingiausia rinkti.

SONY DSC

T. Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai ir bičiuliai

422 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.