Home » Spindulys » Regionuose kultūra egzistuoja ir be valstybės finansavimo

Regionuose kultūra egzistuoja ir be valstybės finansavimo

Regionuose kultūra egzistuoja ir be valstybės finansavimo

Rasa MILERYTĖ

Kai žmonių niekas nebejungs, galbūt juos dar galės sujungti kūryba. Tokios vilties teikia įvairūs renginiai, skirti susiburti kūrėjams, pasidalinti kūrybos vaisiais, neįpareigojančiai pabendrauti. Ypatingai džiugina tie susibūrimai, kurie surengti asmenine iniciatyva, be valstybės ar biudžetinių įstaigų finansavimo ar paskatinimo. Birželio 30 dieną būrelis literatūros mylėtojų rinkosi uteniškio poeto, kolekcininko, aktoriaus Arvydo Jurkaičio namuose.

Tampa tradiciniu renginiu

„Vienintelis pasaulis, kuris tavęs nenuvils, tai tas, kurį išgalvojai. Galiu sau leisti išgalvoti pasaulį, nes pasaulis išgalvojo mane. Mes su šuniuku surenkame visus nuskriaustus akmenis ir parnešame į savo kiemą. Nuskriausti akmenys atranda čia savo namus. Ir jus išgalvojo pasaulis. Sveiki atvykę į nuskriaustų akmenų kiemą“, – kalbėjo vakaro organizatorius Arvydas Jurkaitis, kiekvienam svečiui dovanodamas po akmenuką, simbolizuojantį, veikiausiai, ir stiprybę, ir vienišumą, ir nesibaigiančias keliones kažko, galbūt prasmės, ieškant.

Kaip pasakojo A. Jurkaitis, pirmą kartą prieš trejetą metų kūrėjus į savo namus sukvietė, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių neįvyko tradicinis kasmetinis Utenos literatų klubo „Verdenė“ renginys „Gimtoji mūsų žemė“. „Pagalvojau, kad „Gimtoji žemė“ gali vykti pas mane. Kitais metais su „Gimtąja žeme“ viskas buvo gerai, bet vėl sukviečiau bendraminčius. O šiemet jau trečias kartas“, – pasakojo A. Jurkaitis.

img_0181

 Vakaro šeimininkas Arvydas Jurkaitis / Rasos Milerytės nuotraukos

„Utenos apskrities žinioms“ A. Jurkaitis pasakojo, kad kiekvieną dieną jį lydi įvairių formų kūryba. „Mane ne tik literatūra, mane apskritai kūryba traukia. Mano gyvenimas yra kūryba. Vaidinu lėlių teatre, esu visur. Kūrybos procesas, kaip aš sakau, yra nuskriaustų akmenų gelbėjimas, ir tą daryti gali kiekvienas. Jei aš nerašau, tai nereiškia, kad aš nieko nedarau. Inkilų kėlimas man irgi yra kūryba. Man kūryba yra įvairiapusė. Daug kas taip įdomiai gyvena, bet nemoka įdomiai papasakot. Jei tu moki įdomiai papasakot apie savo gyvenimą, tada jis automatiškai irgi pasidaro įdomus“, – samprotavo pašnekovas.

Prisiminta „Verdenės“ istorija

Arvydas Jurkaitis uteniškiams turbūt geriausiai pažįstamas kaip kolekcininkas, o literatų klubo „Verdenė“ pirmininkė Regina Stakėnienė, dalyvavusi literatūros vakare, jį mini kaip vieną pirmųjų atsinaujinusio literatų klubo narių. „Pamaniau, kad turėtų būti būtent literatų, literatūros kūrėjų klubas. Paskelbiau spaudoje žinutę ir pats pirmasis, kuris atėjo, buvo toksai jaunas vaikinukas, nors jau ne mokinukas, bet jaunas. Pirmoji kregždė literatūros klubo link buvo Arvydas Jurkaitis.“

Kalbėdama R. Stakėnienė džiaugėsi, kad Utenos literatų klubas „Verdenė“ gyvuoja jau 35-erius metus.

Ypatingai daug gražių žodžių sulaukė poetas Petras Panavas. „Esu dėkinga Petrui Panavui, kad jis šitiek metų buvo geranoriškas kiekvienam „Verdenės“ nariui. Visiškai neskirstė nei pagal literatūros lygmenį, nei pagal pareigas ar dar kažką. Jis darė didelę įtaką kiekvieno kūrybai. Negali sakyt, kad jis labai prikišamai kažką pasakytų, bet išsakydavo reikšmingų patarimų, ir žinau, kad daug kieno kūryba labai pakito“, – kalbėjo R. Stakėnienė.

Vietiniai kūrėjai džiaugiasi iniciatyva

Džiugiomis nuotaikomis dalijosi dar viena vakaro viešnia, poetė Rima Šimėnaitė-Lekandrienė, knygos „Atauga valandų atolas“ autorė. Šiemet moteris minėjo šešiasdešimtmetį, eilėraščius pasakojo rašanti nuo 12-kos metų. Rugsėjo 22 d. bus lygiai 40 metų, kai iš Anykščių rajono kilusi moteris gyvena Utenoje.

Pasak susirinkusiųjų, susibūrimai, kurių neriboja laikas, priedermė kam nors dėkoti už galimybę pabūti kartu, yra patys gražiausi, ir nors Utenoje bei rajone literatūrinių susiėjimų, ypač vasarą, pasitaiko ne vienas, vakaras A. Jurkaičio namuose išsiskiria jaukumu, ramybe.

Nereikia finansavimo

Lietuvoje daug kultūrinių iniciatyvų gyvuoja Kultūros rėmimo fondo dėka. Parama teikiama ne tik knygų leidybai, filmų, spektaklių, muzikos kūrimui, bet ir įvairiems renginiams. Kasmet paskelbus finansuojamus projektus kyla diskusijos. Verčia stebėtis, kai tūkstančiai žarstomi komikso „Man pagirios, jai mėnesinės“ sukūrimui, senovinio kaimo pastatymui ir sudeginimui, mažų, veik išnykusių kaimų kraštiečių susitikimams, bet gailima pinigų profesionalaus meno sklaidai. Tarp rietenų ir valstybės pinigų dalybų netrūksta iniciatyvų, kurios jokios finansinės paramos iš nieko neprašo, o aktyvistai į savo idėjas investuoja asmenines lėšas. Ir A. Jurkaitis paramos iš nieko neprašė, literatūrinį vakarą savo namuose suorganizavimo asmeninio poreikio vedinas. Kad vakaras būtų jaukesnis, neoficialus, svečiai ir šeimininkas pasirūpino vaišėmis.

Skaitymai ir diskusijos užsitęsė, bet neprailgo. Nekyla abejonių, kad toks renginys vyks ir kitąmet, ir tolimesnėje ateity.

img_0194

Donata Prušinskaitė, Regina Stakėnienė ir Regina Abukauskienė

img_0207

Regina Abukauskienė

img_0186

 Fantastinės literatūros kūrėjas Silvestras Sinkus ir poetas Petras Panavas

img_0188

Savo kūrybą skaito aktorius Saulius Mikalajūnas

img_0187

Itin daug dėmesio sulaukė A. Jurkaičio šuo Ačis

img_0157

Rima Šimėnaitė-Lekandrienė

img_0160

img_0173

img_0178 img_0182

1055 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.