Home » Pozicija » Kuo daugiau viešumo – tuo daugiau… paslapčių

Kuo daugiau viešumo – tuo daugiau… paslapčių

Kuo daugiau viešumo – tuo daugiau… paslapčių

 

Vytautas BAGDONAS
Gegužės pradžioje įsigaliojo naujas, dar griežtesnis europinis Asmens duomenų apsaugos reglamentas, pradėti įgyvendinti ir lietuviško Asmens duomenų teisinio apsaugos įstatymo pakeitimai.
Tokius pokyčius jau pajuto daugelis. Naudojiesi prekybos centrų nuolaidų kortelėmis – būk malonus iš naujo užpildyti anketas ir būtinai parašu patvirtink, ar sutinki, kad tavo asmens duomenys būtų naudojami rinkodaros tikslais, nurodyk, kokiu būdu (trumposiomis žinutėmis, elektroniniu ar paprastu paštu) nori gauti reklaminius pasiūlymus ir pan. Neatnaujinsi duomenų, nepasirašysi – nebegalėsi pasinaudoti prekybos centrų nuolaidų kortelėmis. Jei nors kartą pasinaudojai greitųjų kreditų paslaugomis ar pirkai kokią prekę išsimokėtinai – tos finansines paslaugas teikiančios firmos irgi būtinai susisieks, paprašys patikslinti asmens duomenis. Savaime suprantama, jei tokio sutikimo neduosi, tai ir kreditą matysi kaip savo ausis, negalėsi išsimokėtinai įsigyti prekių. Pastaruoju metu duomenis tikslina, įvairių sutikimų, patvirtinimų prašo ir bankai, draudimo įstaigos, telekomunikacijų bendrovės ir kiti juridiniai asmenys.
Teigiama, kad Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę tvarkant jo asmeninius duomenis. Bet juk tuos duomenis renka ir klasifikuoja ne kokie nors robotai, bet tokie pat žmonės . Perfrazuojant vieno garsaus politiko ir visuomenės veikėjo posakį, verta pamąstyti: „O kas gali paneigti, kad kai kurie privatūs asmenų duomenys nepateks į viešumą, nepaklius ten, kur nederėtų pakliūti?“
Daug įvairių duomenų dabar pasiekia elektroninę erdvę – tai elektroniniai vaistų receptai, nedarbingumo lapeliai, ligų ir tyrimų išrašai, gimimo, mirties liudijimai ir pan. Naiviai mąstant galima pagalvoti, kad panašius duomenis turėtų žinoti tiktai konkretūs suinteresuoti asmenys: kas tokius dokumentus užpildo ir kam jie yra skirti. Tačiau, pasirodo, pasirodo, šiuos duomenis gali pamatyti ir visai nesusiję asmenys. O pastarųjų sąrašas ne toks ir trumpas. Tad kokios gali būti paslaptys, koks asmens privatumas, jeigu apie tave ir tavo artimuosius žino ir tie, kam to reikia, ir kam nereikia?
Visokiausio rango šalies politikai mėgsta deklaruoti, kad visose gyvenimo srityse būtų kuo daugiau viešumo, skaidrumo. Tuo tarpu realybėje matome priešingą vaizdą: kuriama paslapčių visuomenė.
Nežinia, kodėl draudžiama skelbti informaciją spaudoje apie naujagimius ir mirusius žmones, tarsi jiems toks viešumas gali pakenkti. Jau tampa draudžiama informacija apie, pavyzdžiui, savivaldybėse socialinių būstų laukiančius, socialines išmokas gaunančius, atleistus nuo mokesčių ar mokesčių nemokančius piliečius. Kažkodėl ketinama uždrausti viešinti pavardes vaikų, kurie moksle, sporte, kūryboje pasiekė pagirtinų rezultatų. Anksčiau be jokio vargo buvo galima sužinoti piliečių telefonus, adresus bei kitokią informaciją, dabar tokio dalyko seniūnijose, savivaldybėse ar kitose žinybose jau nesužinosi. Pareigūnai vietoje norimos informacijos paaiškins, kad, norint gauti vienokią ar kitokią informaciją apie asmenį, reikia… gauti to asmens leidimą, atsiklausti paties asmens. O asmens duomenimis pagal naujausią europinį Asmens duomenų apsaugos reglamentą laikomi ne tik vardas, pavardė, asmens kodas, telefonas, elektroninio ir paprasto pašto adresas, bet ir automobilio valstybinis numeris, duomenys apie išsilavinimą, darbo užmokestį, net ir veido atvaizdas, pirštų atspaudai, balso tembras. Taigi, paslapčių pilna. Jei tik tos paslaptys gali išlikti paslaptimis…
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas saugo ir teisėtvarkos pažeidėjų, net sunkius nusikaltimus padariusių žmonių duomenis. Apie sulaikytus, nubaustus, įkalintus piliečius galima skelbti tik neminint jų pavardžių. Tiktai inicialais įvardijami ir nuo piktadarių rankų nukentėjusieji.
Tačiau darosi keista, kad taip sugriežtinus asmens duomenų apsaugą, nežinia kokiais būdais nusikalstamo pasaulio atstovai sužino privačių piliečių telefonus, net adresus ir tais duomenimis pasinaudoja piktiems kėslams realizuoti.
Asmens duomenis turėtume saugoti budriau. Deja, daugelis interneto platybėse, visokiuose „feisbukuose“, „instagramuose“, „tviteriuose“ skelbia pernelyg daug informacijos apie save, savo artimuosius, kolegas, darbovietes, pomėgius ir t. t. Net nedvejodami žmonės pildo įvairias anketas, dalyvauja apklausose, neaiškių firmų skelbiamuose konkursuose, žaidimuose, reklaminėse kampanijose, prekių pristatymuose, užrašo telefonų numerius, adresus bei kitokią informaciją.
Blogai, kai pasirenkami kraštutinumai: arba pernelyg asmens duomenys saugomi, net bereikalingai draudžiami, arba per daug atvirai viešinami.

438 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.