Home » Protakos » Knyga apie etninės kultūros riterius

Knyga apie etninės kultūros riterius

Libertas KLIMKA

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Irenos Seliukaitės ir Juozo Šorio parengtą knygą „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai“. Kaip įprasta visiems šios įstaigos leidiniams, knyga solidi (463 p.), gausiai iliustruota, gražiai sumaketuota (dailininkas Arūnas Prelgauskas). Joje plačiai pristatomi asmenys, savo veikla reikšmingai prisidėję prie tautinės tapatybės puoselėjimo ir nacionalinės kultūros plėtojimo, taigi prie nepriklausomybę atkūrusios valstybės pamatų stiprinimo. Premija buvo įsteigta 1992 m., pabrėžiant ypatingą etninės kultūros svarbą nacionalinės kultūros raiškoje, tuo pačiu primenant, kokia reikšminga buvo visa dr. Jono Basanavičiaus veikla atkuriant Lietuvos valstybę prieš šimtą metų. Pirmoji garbingąja premija buvo pagerbta neprilygstamoji liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė. Iki šių metų laureatais paskelbti trisdešimt septyni asmenys, kai kuriais metais premiją išdalinant keletui jos nusipelniusiųjų. Laureatai skelbiami lapkričio 23-ąją: ši data yra iškalta ant akmens Ožkabaliuose, patriarcho gimtinėje. Premijos įteikimas vykdavo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, įkurtame J. Basanavičiaus rūpesčiu. Laureatų pagerbimas – iškili visų etninės kultūros tyrinėtojų ir puoselėtojų šventė.

Etninė kultūra apibūdinama kaip visos tautos per šimtmečius kurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinę tapatybę, lietuviškąją savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Etninės kultūros reikšmę sunku pervertinti: ji yra tautos būties, išlikimo ir stiprybės esmė. Tik iš įprasminto tautiškumo išauga pilietiškumas, todėl taip svarbu rūpintis gyvąja etninės kultūros tradicija. Valstybes tautos kuria tam, kad užsitikrintų laisvos kultūros sklaidos, tradicijų išlaikymo, visaverčio gyvavimo bei išlikimo ateityje garantijas. Tada tauta tampa nacija, apibrėžiama kaip žmonių bendrija, kurią vienija ekonominė ir politinė sistema, visų narių lygios politinės teisės, gyvenimas vienoje teritorijoje ir kultūrinis bendrumas. Šios visuotinai žinomos tiesos, deja, dažnai pamirštamos politikos kasdienybėje…

Kandidatus apdovanoti garbingąja premija iškelia įvairios visuomeninės organizacijos, o LR Vyriausybės tvirtinimui atrenka ekspertų komisija, sudaryta prie Kultūros ministerijos. 2018-ųjų premija bus dar svarbesnė, nes pakelta į nacionalinės premijos rangą. Premijos nuostatuose nurodyta, kad ji teikiama už pastarųjų penkerių metų praktinę veiklą ar mokslinį darbą etninės kultūros baruose. Perskaitę šią knygą sužinos, kad daugumai laureatų etnokultūra yra gyvenimo būdas, pasirinktas širdies paliepimu. Šios knygos herojai – įvairių išsilavinimų ir profesijų žmonės: filologai, istorikai, geografai, architektai, inžinieriai, ekonomistai, fizikai, muzikologai. Didelei daliai jų darbas etninės kultūros srityje – laisvalaikio užsiėmimas. Tačiau toks gilus ir rezultatyvus, kad sulaukia visuomenės pripažinimo.

Knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje – chronologine tvarka apibūdinama visų Jono Basanavičiaus premijos laureatų veikla, už kurią ir paskirta tų metų premija. Tai Irenos Seliukaitės tekstai, kuriems panaudota ir oficiali kandidatų pristatymo medžiaga. Antrojoje dalyje – žurnalisto Juozo Šorio pokalbiai su laureatais arba jų artimaisiais. Dažniausiai tai proginiai, premijos įteikimo metų interviu, publikuoti „Šiaurės Atėnuose“ ar „Liaudies kultūroje“. Šie pokalbiai labai įdomūs žvelgiant „nuo kalno“, prabėgus didesniam laiko tarpsniui po įvertinimo. Juose išsakyta daug svarbių minčių apie etninės kultūros gyvąją tradiciją, perspektyvias jos raiškos formas, sklaidą švietime, valstybės politiką etnokultūros atžvilgiu. Itin aktualu tai, kad juose išlukštenamas požiūris į etninės kultūros ateitį, o kartu ir į tautinės valstybės raidą. Nevengta paklausinėti ir apie asmeninį laureato gyvenimą, kelio pasirinkimo motyvus, nuostatas tokiai veiklai. Parinktos nuotraukos „iš šeimyninio albumo“ labai papildo tekstus, blukina kalbėjimo oficialumą. Straipsniuose ryškėja mūsų kultūrinio gyvenimo dalies, susijusios su tautine tapatybe, visuma ir raida. Knyga neabejotinai turi didelę išliekamąją vertę, tai – šimtmečio dovana visuomenės istorinei atminčiai.

415 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.