Home » Spindulys » Sienų tapytojai nusitaikė ir į Uteną

Sienų tapytojai nusitaikė ir į Uteną

Sienų tapytojai nusitaikė ir į Uteną

Rasa MILERYTĖ

Muziejinį meną keičiančios alternatyvaus meno formos pasiekė Zarasus ir Visaginą. Birželio 25–liepos 8 dienomis šiuose miestuose vyko antrą kartą organizuojamas sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“ (liet. Baltų kultūra miesto sienose). Keturiasdešimties jaunųjų tapytojų, grafikų, skulptorių, menotyrininkų ir kitų sričių menininkų bendruomenė iš Lietuvos, Latvijos bei Brazilijos pagal seminarų metu paruoštus eskizus tapė viešosiose miestų erdvėse: ant Visagino Kultūros centro, greta esančios vienos pagrindinių vietinio jaunimo susibūrimo vietų – riedlenčių parko bei garažų sienų šalia apžvalgos rato Zaraso ežero pakrantėje.

Kaip „Utenos apskrities žinioms“ pasakojo projekto autorius tarpdisciplininio meno kūrėjas Žilvinas Danys, projekto metu buvo siekiama surasti naują Molėtų ir Visagino miestų tapatybę, suprasti, kokia šiandien yra baltiškoji tapatybė, apleistų miestų prieigas buvo norima paversti tam tikrais alternatyviais kultūriniais taškais, juos naujai įprasminti. Projekto metu ne gręžtasi į praeitį, bet ieškota, ką baltiška tapatybė mums reiškia šiandien. Piešiniuose ant sienų vaizduojami tradiciniai mitologiniai ir folkloriniai motyvai sušiuolaikinti: folklorinės ilgakasės šviesiaplaukės merginos vaizduojamos besidarančios asmenukes, Vytautas Didžiojo atributus žirgą ir kardą pakeitė prabangus automobilis ir automatas, tradiciniai berneliai, žirgu jojantys pas merginas, irgi sušiuolaikinti, stilizuoti, kad primintų šių dienų vaikinus. Projekto metu vyko diskusijos, seminarai, konferencijos, bendraujant su kultūros centrais ir vietinių kūrėjų organizacijomis ieškota, kokios tradicinių motyvų parafrazės būtų aktualios Visagino ir Zarasų miestams.

Visagine mums kilo idėja, kad uždarius atominę elektrinę miestas atsidūrė tokioje stadijoje, kai reikia iš naujo ieškoti savo tapatybės. Mūsų darbas, kurį ten kūrėme, vadinosi „Visagino sukūrimas“, tas pavadinimas pabrėžė mūsų, menininkų bendruomenės, intenciją prisidėti prie Visagino miesto kūrimo integruojant ir istorinius motyvus, ir pačios atominės elektrinės istoriją, pabrėžiant baltiško tapatumo, susijusio su ta teritorija, bruožus. Visaginas turi savo istoriją, mentalitetą, bet jis ieško naujos tapatybės, ir tie piešiniai prisideda prie miesto veido atnaujinimo, miestas tampa atviresnis. Prieš kurį laiką esu dalyvavęs viename projekte Visagine, išėjau pasivaikščioti ir prie centrinio riedlenčių parko, kur yra jaunimo susitikimų vieta, pamačiau daug jaunų žmonių, natūraliai, gyvai sėdinčių, klausančių muzikos, bendraujančio, ir įžvelgiau tam tikrą gatvės kultūros aspektą. Mažuose miesteliuose sunku pamatyti tokį vaizdą. Utenoj irgi yra tam tikros vietos, kur renkasi jaunimas, regis, prie „Senukų“, dažniau pavasarį, vasarą, kai šilta, ir tiesiog sėdi, bendrauja. Norėčiau kada nors piešiniais papuošti Uteną.

Zarasuose pamatėme, kad yra nemažai apleistų pastatų, kurių sienas būtų galima papuošti piešiniais. Tie piešiniai tarytum sutvarko tas vietas. Zarasai turi kurortinio miesto statusą, Zaraso ežero saloje organizuojami festivaliai, tačiau pačiame mieste trūksta gyvybės, trūksta kultūros, kuri susiorganizuoja savaime, o ne komerciniais tikslais. Norėjau, kad Zarasai taptų patrauklūs vietos jaunimui ir atvykstantiems, kad žmonės norėtų čia leisti laiką“, – pasakojo Ž. Danys.

Dideliuose miestuose tapyba ant sienų ar įvairios gatvės meno apraiškos jau tampa įprasta, mažesniems miestams, tokiems kaip Zarasai, Visaginas, tai vis dar yra nauja. Neseniai anykštėnus supriešino miesto centre ant pastato sienos nupieštas gaidys – simbolis, atėjęs iš Anykščių miesto legendos. Regionuose alternatyvus menas, tapyba ant sienų, grafičiai iššaukia įvairias reakcijas. Pasak Ž. Danio, zarasiškiai ir visaginiečiai į jo projektą reagavo teigiamai. „Tie piešiniai labai gerai suprantami jaunimui ir atliepia miestų viziją. Jaunimas fotografuojasi prie jų, kelia nuotraukas į internetą, komentuoja. Kiek prie manęs priėjo vyresnio amžiaus žmonių, jie irgi buvo patenkinti, domėjosi, gyrė. Pabrėžiu, kad tie piešiniai buvo tam tikri siužetiniai eskizai, kuriuose atpažįstami tam tikri figuratyviniai personažai, veidai, jie pakankamai atviri vaizduotei, juose galima atpažinti įvairius archetipus. Man regis, jie pakankamai suprantami vietos gyventojams“, – projekto rezultatus komentavo pašnekovas.

19944638_1747414638620027_6588489748024639714_o

Organizatorių nuotraukos

19417498_1536142443127099_5650512163506930271_o 19983302_1748638191831005_1979087599880913383_o

458 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.