Home » Protakos » Istorinė kelionė  Anykščiai–Kaunas

Istorinė kelionė  Anykščiai–Kaunas

Istorinė kelionė  Anykščiai–Kaunas

Raimondas GUOBIS

Baidarėmis pažymėtomis istoriniais vardais „Dausuva“ bei „Chronus“, iškeliavome iš Anykščių pirmadieniui vakarėjant. Prisiminėme istoriją, entuziastingą kelionių baidare mėgėją Antaną Žukauską-Vienuolį, rankose palaikėme iš muziejaus lobyno ta proga iškeltą aną kelionę menančią trikampę vėliavėlę. Mėlynąja „Chronus“ (taip vadinosi ir S. Kolupailos baidarė) skriejau aš ir muziejininkė Kristina Kiaušaitė, raudonos spalvos svajone išplaukė didžiųjų viršukalnių nugalėtojas Vladas Vitkauskas ir Romas Pačinskas su savo narsiu sūnėnu Jonu. Srovė nešė smagiai, nors daugelyje vietų taikėsi laives už dugno sugriebti klastingos seklumos. Ties Pesliais patyrę laimingų nuotykių greitai pasiekėme aukštomis bangomis liūliuojančius vartus į Kavarsko tvenkinį. Nuo ten per dideles bangas jau kabinome prieš vėją, tačiau į Kavarską atplaukėme numatytų laiku: lygiai 20 valandą prasidėjo susitikimas su pakrančių gyventojais. Mus pasitiko didelis pulkas piliečių, tarp kurių – didelį davinį firminių kaldūnų atgabenęs seniūnas Algirdas Gansiniauskas bei jo pavaduotoja Šarūnė Kalibataitė. Trumpai papasakojau apie kelionę, jos ištakas, tikslus, pristačiau piešinių parodą „Žemė žuvų ženkle“, o po to įvyko smagus protų mūšis. Atsakinėję buvo apdovanoti plakatais, atvirukais ir kitomis smulkmenėlėmis. Tokie susitikimai su visuomene vyko ir Ukmergėje bei Jonavoje.

Po nakvynės Kavarske išplaukėme jau trimis laiveliais – prisijungė du vietiniai kelionių mėgėjai Rimantas ir Algirdas, mano bendrakeleivę pakeitė didžioji upės mylėtoja Paulina Zukaitė, toliau nebeplaukė ir žymusis alpinistas. 

Atkarpa buvo turtinga salomis, žavingais reginiais. Nuo Ukmergės mūsų komanda „susicementavo“, pasilikome tik keturi – visa „Dausuvos“ įgula, o Pauliną pakeitė patikimas tautietis Algimantas Baronas iš Svėdasų. Šventosios žemupys sužavėjo ne tik įspūdingomis atodangomis, vandenų pločiu bei erdvėmis, bet ir akmeningomis sraunumomis. Apie Matelio rėvą dar S. Kolupaila rašė, kad tai labai pavojinga vieta. Iš tiesų tarp didelių akmenų tarsi į pakalnę besiritanti srovė vos ne ant šono laivelius vertė. Ir toliau akmenys purslus kėlė, daugelyje vietų mes juos sėkmingai lenkėme, kitur, rodėsi, upių dievo ranka mus patogiausiu keliu vedė.

Džiaugėmės santakoje sustoję, o po to Nerimi pro tris gražuolius tiltus jau į Jonavą atplaukę. Čia bičiulio Gitauto Žičkaus šiltai priimti, penktame egzotiško viešbučio aukšte pernakvoję, leidomės žemyn upe. Didžiulė upė atrodė labai neįprasta, besiverianti kilometrinėmis tiesėmis, atsitverianti aukštais skardžiais, pasitinkanti bangomis, besišiepianti klastingais akmenynais bei pavieniais milžinais, Druskelės rėvoje stūksantis didžiausias šalies upių akmuo Gaidelis. Rausvai baltai spindintis, aukštas kaip pirčiukė – iki skiauterės daugiau nei keturi metrai, plotis ir ilgis – veik po penkis. Stabtelėjimas Lapėse prie pailgoje saloje įsikūrusių triukšmingų kirų kolonijos, o po to jau pagarbiai lėtas įplaukimas į Kauną. Šventa valanda saulės nutviekstoje didžiųjų mūsų upių Nemuno ir Neries santakoje. Reto skaistumo pavakarys ir didis džiaugsmas bene 137 kilometrus įveikus ir istorinę kelionę atkartojus. 

Maršas Nemunu – aukštyn iki pat Vytauto bažnyčios. Srovė buvo draugiška, todėl laiveliai slydo lengvai, o pakrantėje jau laukė smagus būrys Kaune gyvenančių anykštėnų, svėdasiškių ir bičiulių. Kelionę vainikavo jaukus vakaras Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje, Alfo Pakėno bei Tomo Ladigos globoje. Užbaigę vakarą „Lietuva brangi“ pagiedojimu ir šūkiu „Irklu gerbk“ atsisveikinome kupini padėkos visiems mums šią kelionę nukeliauti padėjusiems, su didžia naujų kelionių viltimi.

guobis-baidares

Anykščių prieplaukoje į istorinį žygį išsirengę: pirmoje eilėje – mažasis Jonas, jo dėdė Romas Pačinskas, tolėliau – Vladas Vitkauskas, Kristina Kiaušaitė ir Raimondas Guobis

bty

Nemuno ir Neries santakoje, iš kairės – Romas Pačinskas, jo sūnėnas Jonas ir svėdasiškiai Raimondas Guobis bei Algimantas Baronas

397 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.