Home » Spindulys » Vieninteliai pasaulyje

Vieninteliai pasaulyje

Vieninteliai pasaulyje

Nida TREINYTĖ

Yra unikalių vietovių ir Lietuvoje, o atidžiau pasidomėjus, galima jas atrasti bei aplankyti. Smagu žinoti, kad Utenos apskrityje esantis Kulionių kaimas garsina Lietuvą visame pasaulyje. Kaimo tik graži gamta ir aplink mėlynuojantys ežerai taip neišgarsintų, jeigu jame nebūtų įkurtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir dangaus stebykla. Iki šiol kaip savo kūdikį prižiūri ir toliau jo gyvavimu ir plėtra rūpinasi Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas, astronomas, muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras.

Ilgos paieškos

Gunaras Kakaras pokalbį pradėjo prisimindamas nelabai tolimą praeitį, kai XX amžiaus septintajame dešimtmetyje senoji Vilniaus universiteto observatorija prie Vingio parko pasidarė nebetinkama stebėjimams. Trukdė miesto šviesos, triukšmas, vibracijos, užterštumas ir pan. Pasak pašnekovo, reikėjo užmiestinės vietos naujos observatorijos statybai. Tinkamos vietos ieškojimas užtruko 8–9 metus. „Kolegos jau buvo praradę viltį, kol vieną dieną topografiniuose žemėlapiuose radau ryškią kalvą, apsuptą Želvos ežero pasaga. Tai įvyko 1969 metais, atvykus į Kulionių kaimą. Šis kaimas pasirodė tinkamas mūsų norams įgyvendinti“, – prisimena muziejaus įkūrėjas. G. Kakaras juokauja, kad tada jis pralenkė amerikiečius. „Jie mėnulyje nusileido 1969 liepos 20-ąją, o aš Kulionyse „nusileidau“ balandžio 5-ąją. Vieta patiko iš karto ir atitiko reikalavimus. Ji pakankamai atitolusi nuo civilizacijos ir gamyklų, nuo miesto šviesų. Bet labiausiai krito į akį aplinka, jos grožis, kalvos, šviesios atminties Česlovo Kudabos dubakloniais pavadintos įdubos. Į pasirinktą vietą buvau atvykęs dar kelis kartus, vienas. Tų pačių metų gegužės 12-ąją su dideliu specialistų kolektyvu atvažiavome vėl apžiūrėti vietos, o balsavimą už šią vietą paveikė mūsų skyriaus vadovas, uteniškis, Lietuvos astronomas, profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Straižys.“ Pamažu prasidėję observatorijos statybos darbai tęsėsi kurį laiką. Buvo paleisti į darbą pirmieji du teleskopai. Laikui bėgant observatorija pradėjo domėtis lankytojai, atvažiuodavo įvairios nekviestos ekskursijos, kurias priimdavo be jokio mokesčio. Astronomai piktinosi, kad jiems trukdoma dirbti, blaškomas dėmesys. Pasak G. Kakaro, žmonių, besidominčių astronomija, neleisti lankytis observatorijoje negalėjo. Smalsūs lankytojai klausinėjo, kas yra astronomija, ką galima pamatyti observatorijoje, ką stebi ir mato profesionalūs astronomai pro savo teleskopus. Buvo lankytojų, kuriems rūpėjo žmonijos egzistencija tokioje didelėje visatoje. Žmonių susidomėjimas ir paskatino įkurti Etnokosmologijos muziejų, kur visi norintys turėtų ne tik teisę, bet ir galimybę prisiliesti prie mus supančio astronominio pasaulio, pažvelgti, pajausti ir emociškai jį priimti. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjas dr. Gunaras Kakaras ir idėjos bendraautorius dr. Libertas Klimka seniai užgimusią svajonę pavertė realybe, kuri stebina žmones visame pasaulyje.

img_0008-copy

Gunaro Kakaro rankose — vienas iš muziejaus eksponatų / Nidos Treinytės  nuotraukos 

Etnokosmologijos muziejaus išskirtinumas

Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Kiekvieno muziejaus esmė – surinkti kuo daugiau eksponatų ir pateikti juos lankytojams, atskleisti praeitį. G. Kakaro teigimu, Etnokosmologijos muziejuje yra truputėlį kitaip. Šio muziejaus koncepcija – atskleisti visus žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu, todėl eksponatai nuo įprastų skiriasi iš esmės. „Pirmiausia tai yra vizualiniai, emociniai, dvasiniai, etniniai, mitologiniai, tautosakiniai ryšiai su kosminiu pasauliu. Toliau eina pažinimas, astronomija, kosmonautika, nežemiškos civilizacijos, gyvybės ir proto problema visatoje, filosofinis ryšys ir galų gale – nežinomybė, kuri mus jungia su begaline visata. Yra tiek daug gilių fundamentalių problemų, į kurias mes atsakymo dar neturime ir netgi nežinome, ar teisingai užduodame klausimus. Mūsų muziejuje eksponatai reikalingi, bet jie neužima svarbiausios vietos ir ne per juos atskleidžiame muziejaus esmę. Todėl pas mus laisvo įėjimo ir eksponatų stebėjimo, kaip kituose muziejuose įprasta, nėra. Visi lankytojai vedami gidų, kurie aiškina, rodo ir pasakoja tai, ko ekspozicijoje nėra ir būti negali“, – apie muziejaus specifiką kalba mokslininkas. Anot pašnekovo, su architektūros infrastruktūra smarkiai pajudėta į priekį, bet neįgyvendintų idėjų dar labai daug. „Dabar turime 18 etatinių darbuotojų, o per metus muziejų aplanko beveik 40 tūkstančių lankytojų. Ateityje, po rekonstrukcijos, mums neišvengiamai reikės daugiau darbuotojų“, – pasakoja muziejaus direktorius.

Vykdomi atsinaujinimo darbai ir puoselėjama aplinka

Nuo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimo praėjo nemažas laiko tarpas – 28-eri metai. Gavus Europos struktūrinių fondų paramą prasidėjo ilgai laukti muziejaus rekonstrukcijos darbai. Visa požeminė ekspozicija laikinai patalpinta muziejaus pirmojo ir antrojo aukštų salėse. Vienoje iš jų galima pamatyti unikalius kosminių aparatų maketus – dublikatus iš Ukrainos, Koroliovo vardo muziejaus. „Po rekonstrukcijos tikrai nustebinsime lankytojus netikėtais sumanymais. Gautos lėšos bus panaudotos įrengti muziejuje naują ekspoziciją ir „kosminę stotį“ – laukiamąjį, kuriame pasijustume tarsi kosmose. Projekto autorius, firmos „Ekspobalta“ vadovas dizaineris Saulius Valius paruošė unikalų projektą, kuris bus iš esmės naujas Lietuvoje. Jo esmę sudarys vėlgi ne vien tik eksponatai, bet ir emocinis informacinis laukas, kurį papildys unikalus interjeras, vaizdo projekcijų bei garso aparatūros netikėti sprendimai.“ G. Kakaras tikisi, kad rekonstrukcijos metai pateiks lankytojams daug naujų reginių muziejaus ekspozicijoje.

Apsilankęs Etnokosmologijos muziejuje negali nepamatyti išpuoselėtos aplinkos. Daugybė medžių, pušų, įvairiaspalvių gėlių, dubeniuotų akmenų, menančių pagonybės laikus, ir t. t. Aplinką prižiūri ne tik pats direktorius, bet ir jo žmona Rima. Kiekvienas akmuo turi savo istoriją, apie kurią G. Kakaras galėtų pasakoti ir pasakoti. Pasak pašnekovo, dauguma augalų, o ypač medžių, pasodinta paties rankomis. Atsidavimas ir meilė savo pašaukimui garbingo amžiaus žmogui sunkumų nekelia. Paklaustas, kur yra daugiau analogiškų muziejų, vyras kukliai atsako: „Na, nenoriu kažkaip susireikšminti, bet mes pasaulyje tokie kol kas esame vieninteliai.“

img_0004-copy img_0015-copy img_0017-copy img_0032-copy img_0040-copy img_0050-copy

img_0051-copy img_0056-copy img_0098

1800 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.