Home » Spindulys » Skambančią tradiciją išsaugojo vos keliasdešimt muzikantų

Skambančią tradiciją išsaugojo vos keliasdešimt muzikantų

Skambančią tradiciją išsaugojo vos keliasdešimt muzikantų

 

 Rugpjūčio 25 d. Utenos kultūros centre vyko penktoji respublikinė Peterburgo armonikų šventė, kas dvejus metus šį renginį organizuoja etnomuzikologai Raimondas ir Rima Garsonai.

Dabar Peterburgo armonikų niekas nebegamina, šių unikalių instrumentų istorija spalvinga kaip ir jais grojančių meistrų. Lietuvoje liko vos kelios dešimtys muzikantų, įvaldžiusių šiuos instrumentus. Peterburgo armonikos gamybos paslaptis lietuviai į savo kraštą parsivežė po Pirmojo pasaulinio karo, čia pritaikė savo tradiciją ir armonikų gamybos ypatumus. Praėjusiame šimtmetyje Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, ypač Dusetose, Salake, Zarasuose buvo daug Peterburgo armonikas gaminančių meistrų.

„Per keturias šventes, organizuojamas nuo 2010 m., yra atvykę net 45 muzikantai – ne tik iš Utenos regiono, kurie groja Peterburgo armonikomis. Labai gaila, kad kai kurių muzikantų jau nebėra tarp mūsų. Tarp išėjusių puikus muzikantas, davęs mintį ir šiai šventei, Algimantas Mieliauskas“, – kalbėjo šventės organizatorius R. Garsonas. Idėją atgaivinti primirštą Peterburgo armonikų skambesį respublikiniame reginyje etnomuzikologui kilo po folklorinių ir instrumentologinių ekspedicijų, kuriose jis susitiko su instrumentų gamybos meistrais ir

muzikantais. Raimondas Garsonas muzikuoja kartu su šeima – žmona Rima ir dukra Aušrine, yra įkūrę kapeliją „Muzikontai iš pa Utenas“.

„Atradęs“ Peterburgo armoniką, muzikantas į šventes sukviečia groti kelių kartų muzikantus koncertuose savo mėgiamą ir išlaikytą repertuarą groja vyriausi muzikantai: A. Vaitonis, R. V. Trainys, P. Barzda, P. Matulis, K. Mackonis, V. Kerpiškis, P. Žalalis, V. Seržintas, A. Paškevičius, V. A. Kanišauskas, A. Uldutis ir kiti, savo meistriškumą demonstruoja vidurinioji ir jaunesnioji muzikantų kartos.

Pasak prof. Algirdo Vyžinto, pagirtina, kad šalia kitų armonikų tipų išskirtos Peterburgo armonikos, tačiau tai nėra lietuvių etninis palikimas. „Tai vėlyvojo laikotarpio folkloro instrumentas, atėjęs su lietuvių meistrais, grįžusiais iš Peterburgo. Instrumentas atnešė svetimos kultūros elementus – muzikantai grodavo polkas, valsus, maršus – bet labai išpopuliarėjo, ypač Rytų Aukštaitijoje. Kiti atvežtiniai instrumentai, pavyzdžiui, bandolinos, balalaikos Lietuvoje neprigijo. Peterburgo armonika išsiskiria aksominiu tembru, harmoniniais sąskambiais, tad siūlyčiau muzikantams ieškoti įvairesnio repertuaro“.

Instrumentas iš kitų armonikų išsiskiria puošnumu. Pagal susiklosčiusią puošybos tradiciją, jis būdavo gražinama drugeliais, lyromis, kitais ornamentais, priklausomai nuo meistrų išmonės.

Jubiliejinėje respublikinėje Peterburgo armonikų šventėje taip pat buvo galima ne tik pasigrožėti puošniais šimtamečiais instrumentais.

Savo virtuoziškumą demonstravo armonikieriai Mindaugas Milinavičius, Gintaras Andrijauskas, Valentas Trainys, Osvaldas Macijauskas ir kiti, o kad skambanti tradicija neišnyktų muzikantams ir organizatoriams linkėjo muzikologas prof. Algirdas Vyžintas.

 

dsc_0300

Koncertuoja Garsonų šeima ir R. V. Trainys / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_0321   dsc_0297 dsc_0315 dsc_0330 dsc_0333 dsc_0337 dsc_0350 dsc_0352 dsc_0317 dsc_0358 dsc_0370 dsc_0335 dsc_0371 dsc_0372 dsc_0378 dsc_0397 dsc_0396 dsc_0413 dsc_0416 dsc_0302 dsc_0301

942 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.