Home » Spindulys » Pačkėnų raganos siaubo nekelia, o apgaubia paslaptimi

Pačkėnų raganos siaubo nekelia, o apgaubia paslaptimi

Pačkėnų raganos siaubo nekelia, o apgaubia paslaptimi

Nida TREINYTĖ

Su žaismingais eksponatais – naminukais, bildukais-išdykėliais bei raganomis, ,,gyvenančiomis“ naujai įrengtame Raganų muziejuje Pačkėnuose, susipažinti galima iš anksto susitarus su darbuotojomis.  Apie idėją įkurti Raganų muziejų pasakojo lėlių siuvėja Judita Krutoguz ir kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė.

Ragana asocijuojasi su moterimi

Apie eksponatus – lėles, kuriuos siuva beveik 30 metų, pačkėniškė Judita Krutoguz, gali pasakoti daug ir su didele meile. Istorija prasidėjo nuo pirmos pasiūtos lėlės – skudurinės Onutės, kuri autorei pasirodė pernelyg paprasta ir neįdomi. Tada moteris nutarė pabandyti pasiūti raganą. Juk ragana – charakteringa ,,asmenybė“. Pirmiausiai – ragana asocijuojasi su moterimi, vadinasi, ji gali būti ir žavi, ir turėti savo charizmą. Pasak J. Krutoguz, siūdama lėles kiekvienai iš jų suteikia savitą gyvenimą bei įdeda dalelę meilės. ,,Kaip sunku matyti, kai ką tik nupirktą lėlę mažas vaikas pradeda draskyti, nuplėšia plaukus ar išlupa akis. Bet lėlė – prekė. Ją pardavei ir ji nebe tavo, o kiek darbo reikia įdėti, kad ji taptų patrauklia ir miela“. Savo siūtas lėles J. Krutoguz ,,apgyvendindavo“ namuose, į kuriuosi įėjus pasijusdavai tarsi savotiškame muziejuje. Lėlės palaipsniui susilaukdavo vis didesnio įvertinimo bei pagyrų, kol vieną dieną kambaryje jas talpinti pasidarė per ankšta. Kas tik užeidavo pasisvečiuoti, ponia Judita kiekvienam padovanodavo po savo pasiūtą lėlę. Močiutės darbą geriausiai apibūdino anūkas. Išvykęs su klase į ekskursiją ir besilankydamas viename iš muziejų, klasės auklėtojai nuolat kartojo: „Ai, čia man neįdomu, nėra ką žiūrėti. Auklėtoja berniuko paklausė: „O kas tau tada įdomu?“ Berniukas negalvodamas atsakė, kad jam įdomu pas močiutę, kur viename kambaryje knibždėta knibžda lėlės-raganos… Po ekskursijos klasės auklėtoja su mokiniais panoro apsilankyti J. Krutoguz namuose. Moteris tokios didžiulės kompanijos lankytojų priimti į savo namus tiesiog negalėjo. Tada ir kilo mintis lėlės patalpinti į vieną vietą ir suteikti joms pastogę. Įkurti muziejų, pasak J. Krutoguz būtų buvę idealu. Moters svajonę įgyvendinti padėjo ir Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas padėjęs išrinkti tinkamą vietą Pačkėnuose. Idėja turėti Raganų muziejų, degte degė ir L.Mikalauskienė. Prasidėjo bemiegės naktys ir svajonės įgyvendinimas. Gavus patalpas buvusioje Pačkėnų pagrindinėje mokykloje liepos 13 d.13.00 val. atidarytas muziejus.

Muziejaus atidarymui pasirinktas mistinis laikas

Pasak L. Mikalauskienės, data – liepos 13 d., penktadienis – muziejaus atidarymui parinkta neatsitiktinai. „Pagal antgamtines pranašystes, penktadieniai, sutampantys su 13 d., lemia nelaimes bei nesėkmingas dienas. Bet ši diena mums nebuvo nelaiminga, sakyčiau, priešingai – Pačkėnų bendruomenei padarėme šventę, o kaimui padovanojom naują lankytiną objektą“. Iš pastate esančių patalpų muziejui įrengti pasirinktas koridorius. Ieškodamos tinkamiausios vietos, moterys sprendė dilemą: raganų kūrėja sakė, kad prikabinus daug lėlių kambaryje, jos netenka vaizdo, kambarys tiesiog užkišamas, o sudėliojus į lentynas, darosi nebeįdomu. L. Mikalauskienė pasiūlė eksponuoti lėlės patalpos koridoriuje su mintimi, kad Raganų muziejus bus ,,gyvas“. Nuspręsta lėlės sudėlioti taip, kad būtų vyksmas, kad lėlės gyventų savo gyvenimą“ turėtų savo istoriją, kad kiekvienas eksponatas prabiltų apie save… Pasak L. Mikalauskienės, pagrindinis muziejaus tikslas – pritraukti kuo daugiau lankytojų, nuolat paįvairinti ekspoziciją, vykdyti edukacijas. Tam yra parengti atskiri kambariai. Muziejus nuolat kistų, senas lėlės pakeistų naujos lėlės, apie kurių gyvavimą būtų kuriama nauja istorija ar legenda, vyktų įvairūs renginiai. Lėles muziejui dovanoti gali visi norintys, keletas tokių eksponatų jau yra. Moterys pilnos minčių ir idėjų ateičiai, bet atskleisti jų neskuba, norėdamos suintriguoti ir pritraukti į muziejų kuo daugiau lankytojų. „Muziejų atidaryti norėjome ne dėl ,,atsidarymo“, o darėme viską taip, kad būtų gerai ir su dideliu užsidegimu“, – pasakoja L. Mikalauskienė.

Dirbo ir dienomis, ir naktimis

Prasidėję darbai ir noras kuo greičiau įsikurti, ramybės nedavė abiems moterims. Darbai vyko ir dienomis ir pavakarėmis, o prieš muziejaus atidarymą – ir iki išnaktų. J. Krutoguz siūtos lėlės, nuo kurių patrauklumo negali atplėšti akių, ir L. Mikalauskienės perteiktas raganų gyvenimas, visiškai atsiskleidžia tik aplankius ekspoziciją. Patekti į raganų karalystę galima atidarius senos spintos duris, o pro jas įėjęs, tampi raganų karalystės gyventoju.Muziejuje fotografuoti griežtai draudžiama, o kodėl, suprasite patys, jeigu atradę laisvesnę minutę laisvo laiko, nuvyksite į Raganų muziejų. Ateityje, pasak J. Krtutoguz, muziejus turėtų tapti traukos centru, kuriame vyktų įvairios veiklos bei šventės, susijusios su mūsų senoviniais papročiais ir tradicijomis, viena iš jų – Rasų šventė. Moterys kuria naujus planus, įgyvendina naujus projektus, o savo veikla vienija Pačkėnų bendruomenę bei rajono gyventojus.

img_0012

Lėlių kūrėja Judita Krutoguz / Nidos Treinytės nuotraukos

img_0026

Paslaptingosios durys – įėjimas į muziejų

img_0017

Muziejaus eksponatai

img_0036

img_0019

img_0001

Loreta Mikalauskienė

img_0008

img_0032

1354 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.