Home » Gallery » Verslas » Kurti sėkmingą verslą padeda šeimininkauti tinginčios moterys

Kurti sėkmingą verslą padeda šeimininkauti tinginčios moterys

Kurti sėkmingą verslą padeda šeimininkauti tinginčios moterys

 
Kristina SAKAITĖ

UAB „Kogus“ direktorius Gintautas Zinkevičius juokauja, kad jų verslo sėkmės paslaptis – tinginčios šeimininkauti moterys ir tai, kad lietuviai mėgta skaniai pavalgyti. Šaldytų koldūnų, cepelinų, lietinių ir kitų pusgaminių gamyba užsiimanti įmonė pamaitina vietinius ir emigravusius lietuvius – produkcijos išvežama į Airiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, tačiau įmonės vadovas sako, kad parduoti galėtų dar daugiau, bet nėra kam dirbti.
Darbuotojų trūkumu skundžiasi ne tik visaginiečiai – tai ne vienos gamybos įmonės problema. Verslininkai ironizuoja: bedarbių yra, nėra kam dirbti.

Darbuotojus tenka pervilioti

Stambių verslo įmonių Visagine nedaug – baldų gamintoja „Visagino linija“, siuvykla „Visatex“, dar kelios. Kai kurios įmonės darbuotojų prasimanė iš Azijos šalių, kitos bando laimę vietinėje bedarbių „rinkoje“.
Beveik prieš 26-erius metus, kai Visagine buvusios skerdyklos patalpose kūrėsi bendrovė „Kogus“, darbo rankų netrūko – užteko 10 žmonių. „Iš pradžių buvo nelengva: buvau ir direktorius, ir ekspeditorius, o pavaduotojas dirbo ir sargu. Neturėjome normalios logistikos. Dirbom ir investavom. Tik prieš keletą metų leidom sau išvažiuoti į kelionę pailsėti“, – pasakoja G. Zinkevičius.
Dabar, šoktelėjus gamybos apimtims, įmonėje dirba 130 žmonių. Įmonės vadovas kalba – plėstųsi, pirktų daugiau įrangos, o ir esama išnaudojama ne visu galingumu, bet ką statyti šalia prie įrengimų, kai darbo biržos siųsti bedarbiai pasisukioja po gamyklą, pasikrapšto pakaušį ir nusprendžia, kad geriau – nedirbti?
„Darbuotojų ieškome kaip grybų miške per sausrą. Yra bedarbių, bet nėra darbuotojų. Mums trūksta dar 10 žmonių. Iš darbo biržos siunčiami bedarbiai ieško priežasčių nedirbti, kai kurie prisipažįsta, kad nori turėti laisvo laiko, kad yra atpratę nuo sistemingo grafiko. Jeigu jaunas žmogus 3 metus nedirba, jis tampa tinginiu, tokią kategoriją žmonių formuoja priverstinė bedarbystė“, – situaciją apibūdina įmonės direktorius. Darbuotojų tenka ieškoti ne tik pagal skelbimus, juos bando pervilioti iš kitų įmonių. Pašnekovas juokiasi: „Kartą „Maximos“ direktorė išgirdo, kaip bandau įkalbėti pardavėją pereiti pas mus, tai pagrasino, kad neįleis į parduotuvę… “
Tokiai valstybės politikai, kai sudaromos panašios finansinės sąlygos dirbančiam ir nedirbančiam žmogui, verslininkas nepritaria. Visas kitas sąlygas, anot
G. Zinkevičiaus, verslas susikuria pats.
„Valdžia trukdo tik prieš rinkimus – tada ji nori atvažiuoti į įmonę ir pasireklamuoti, o darbuotojai atlyginimą gauna nuo išdirbio, todėl nepageidauja darbo metu valandą klausytis apie nieką kalbančio politiko“.

dsc_0349

UAB „KOGUS“  direktorius Gintautas Zinkevičius / Kristinos Sakaitės nuotraukos

LIDL’ui per brangūs

„Liūtukas ir Ko“, „Judex“ ir „Kogus“ – panašiu laiku susikūrusios įmonės išliko pagrindinės Lietuvoje šaldytų pusgaminių gamintojos. Visaginiečiai neslepia –
kad įmonė atkustų, išsilaikytų, modernėtų, labai padėjo europinės lėšos. Prirašyta daug projektų, gauta atitinkamai lėšų. Susumavus visą paramą, susidarytų keli milijonai eurų, įmonė nuolat investuoja į naujas linijas, patalpų atnaujinimą, naujų darbo vietų (taip pat ir neįgaliesiems, kurių šiuo metu dirba 15) kūrimą.
G. Zinkevičius prisimena, kaip 1995 m., besikuriant privačiam verslui, gavo pirmąsias pamokėles iš jau prakutusių kolegų verslininkų: „Bėk ir nesustok. Gali daryti klaidas, svarbiausia, nesustok, nes aplenks“. „Skamba kaip hipodrome, bet tas pats ir versle. Mes ir lekiam…“ – sako įmonės vadovas.
Gamybos šuolis buvo 2000 m., pradėjus dirbti su mažmenine prekyba. Dabar Visagine pagamintų pusgaminių galima rasti visų didžiųjų prekybos tinklų, išskyrus LIDL, parduotuvėse. Su vokiečių kapitalo tinklu susitarti nepavyko – prekybininkai nori gauti labai pigiai ir skaniai, o gamybininkai sako, kad taip nebūna.
Pradėjusi nuo 500 kg produkcijos per mėnesį dabar įmonė pagamina 160–180 t sušaldytų pusgaminių. Produkcija pasiekia kavinių tinklus, parduotuvių kulinarijų skyrius. Šiuo metu koldūnai sudaro 30 proc. gaminamos produkcijos, pagrindiniai patiekalai – iš bulvių: cepelinai, žemaičių blynai, rageliai, gaminami ir lietiniai, kepsniai – iš viso apie 100 pavadinimų pusgaminių.
Direktorius užtikrina: pagaminti cepelinus – sudėtingas darbas, gal todėl namuose šeimininkės juos gamina vis rečiau. Kita vertus, skubančios, keliuose darbuose užimtos ar tiesiog tinginčios gaminti moterys ir gelbėja įmonę nuo bankroto – valgyti juk vis tiek norisi, tad renkasi šaldytus pusgaminius.
Įmonėje dirbama dviem pamainom, kiekviena iš jų per parą nuskuta po 8 tonas bulvių. Gavusi europinę paramą, įmonė įsigijo bulvių skutimo, tarkavimo, spaudimo liniją. Kijevo kotletui pagaminti aparatų nėra, viskas daroma rankomis, presu tik išmušama vištienos krūtinėlė. Balandėlių, kurių nemažai išveža į Estiją, aparatais irgi negamina. Kibinų gamyboje dalį darbų atlieka rankomis, kitus – įrengimais. „Žmonės mėgsta skaniai pavalgyti, – paklaustas apie perkamiausius pusgaminius sako įmonės vadovas. – Lietuvoje populiariausi cepelinai, žemaičių blynai ir lietiniai. Kita bėda, kad mes nespėjame pagaminti tiek, kiek reikia.“
Šaldytuvuose po stiklu galima rasti įvairių įmonių pagamintų Užkalnio, Gražulio, tetos Betos koldūnų. Ar žinomų žmonių vardu pavadinti koldūnai skanesni? Visaginiečiai sako tokių marketinginių žaidimų nežaidžiantys – pirkėjus stengiasi patraukti kokybe.
Bulvių atveža ūkininkai net iš pajūrio – ten jos pirmiausiai dera, kai derlių ima nuiminėti aplink Biržus, cepelinai lipdomi iš aukštaitiškos žaliavos. Įdarams, kepsniams gaminti naudoja atvėsintą mėsą, paskui pusgaminiai staigiai užšaldomi 30–40 laipsnių temperatūroje, nes kitaip imtų gesti, o kol pasieks pirkėją, laikomi 18 laipsnių šaltyje.

Vienur sutaupo, kitur – išleidžia

Šalies pakrašty įsikūrusiai įmonei tokia geografinė padėtis turi ir pliusų, ir minusų. Pastarieji didesni – logistikos išlaidas skaičiuoja šimtais tūkstančių. „Visas žaliavas atsivežame iš Kauno, atstumas – 500 km į abi puses. O per mėnesį, kaip minėjau, reikia išvežti apie 160 tonų produkcijos. Per penketą metų išlaidas skaičiuojame jau ne tūkstančiais, o milijonais eurų. Palyginimui, mūsų konkurentams iki logistikos sandėlių – 20 km…“ Mažą pliusiuką verslininkas deda dėl atlyginimų – didmiesčiuose darbuotojams mokama šiek tiek daugiau.
„Kogus“ direktorius sako, kad žlugus vienadienėms įmonėms, rinka tapo stabilesnė, atsisijojo stambesni žaidėjai, todėl verslą planuoti lengviau. Įmonės perspektyvoje – plėtra. Ir interviu metu į įmonės kiemą pristatyta lietinių gaminimo įranga, ateityje planuojama įsigyti daugiau šokinio užšaldymo įrengimų.
Šiais metais pastatytas naujas administracinis pastatas, suremontuotos gamybos patalpos, jose dar yra laisvo ploto naujoms gamybos linijoms. Čia grįžtame prie to, nuo ko ir pradėjome –
įranga be darbuotojo pelno neatneš. „Sistema tokia, kad žmogui patogiau nedirbti“, – sako UAB „Kogus“ direktorius Gintautas Zinkevičius, o paklaustas, kaip pats ilsisi, tvirtina, kad nepavargsta, nes darbas jam – malonumas.

dsc_0354

Šaldytų pusgaminių įmonėje dirba 130 žmonių

2245 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (3)

  1. Ww sako:

    Ar bent 1000 į rankas duodat, darbo siūlytojai?

  2. Xx sako:

    Labai jau neskanūs koldūnai, labai jaučiasi kažkokių senų kaulų nuoviro kvapas. Namuose daryti koldunai kvepia, net nežinau kokio daikto reikia įdėti, kad toks kvapas ir skonis butų?

  3. Oksana sako:

    Labai gera produkcija,nėra ko sakyt ,kad neskanūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.