Home » Pro dienų prizmę » Kur ieškosime taško „L“?

Kur ieškosime taško „L“?

Kur ieškosime taško „L“?

Regina GUNTULYTĖ-RUTKAUSKIENĖ

Ne visi žmonės vienodai supranta gyvenimo tikslą. Vieni svajoja apie neišsenkančius turtus, kiti apie gyvenimą amžinos vasaros šalyje, tretiems užtektų labai nedaug – tik gero atlyginimo už darbą ir padorios pastogės šeimai. Visų norų išvardinti neįmanoma: kiek žmonių – tiek norų. Tačiau kai kokia nors žmonių grupė ar net visas miestas viešai skelbia savo kolektyvinį norą – tenka suklusti.

Kilo nemažas šurmulys žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kai Vilnius paskelbė taško „G“ paieškas. Ir vėl kiekvienas individas tai suprato savaip: vieniems atrodė neva taip reklamuojamas sekso turizmas, kiti šioje reklamoje rado tik nešvankaus humoro dozę, o treti iš viso nesuprato apie ką šis šurmulys.

O dabar apie mus, uteniškius. Gal nusižiūrėjusi į sostinės iššūkį ir Utena nusprendė nesnausti. Panorome ir mes pasiieškoti kokio nors „taško“. Šiuo atveju taško „L“. O tiksliau – laimės taško. 2013 metais uteniškiai per apklausą prisipažino esą laimingiausi Lietuvos miestelėnai. Deja, paklausinėjus pažįstamų neradau nė vieno ne tik dalyvavusio apklausoje, bet ir girdėjusio apie jos vyksmą. Matyt, apklausti buvo tik laimingieji.

Tad pasvarstykime: o kas iš tiesų yra laimė? Tas sunkiai nusakomas jausmas, kurio labai dažnai linkime vieni kitiems švenčių, gimtadienių, ar kitų įsimintinų dienų proga? Tektų perversti daug knygų norint rasti mums priimtiną laimės apibūdinimą. Nuo gilios senovės išminčiai ir filosofai jo neapeidavo savo raštuose. Kiekvienas reiškė savo nuomonę. O ką apie laimės būseną mano dabartiniai piliečiai?

Pasitelksiu internetinę išmintį. Kam priklauso šie žodžiai – nutylima. Tačiau jie, man atrodo, labiausiai atitinka nūdienos piliečio mąstyseną.

Tad kas yra laimė pagal internetą? Atsakymas iš pirmo žvilgsnio labai paprastas ir aiškus: „Laimė – tai mokėjimas negadinti sau nuotaikos ir neleisti tai daryti kitiems“. Štai taip. Pirma apibūdinimo dalis aiški – mokėjimas negadinti sau nuotaikos. Nėra lengva, bet pasistengus įmanoma. O antra dalis? Neleisti to daryti kitiems. Kokiu būdu neleisti? Uždrausti, priešintis, o gal vengti žmonių, kurie mėgsta tai daryti? Ar galima negadinti sau nuotaikos kovojant su tais, kurie stengiasi ją sugadinti? Nepabandžius – nesužinosime. Bet ar verta?

Ir vėl darosi neaišku: kas yra ta mistinė laimė? Gal tik akimirkos būsena, kai tau ir tavo artimiesiems viskas gerai? O gal kai pasiseka pasiekti tai, ko labiausiai norėjai? Ar pergalės po atkaklios kovos minutė? Arba būsena supratus, kad šiuo metu neturi rimtų problemų?

Manau, kiekvienas nors ir ne taip dažnai, bet pajuntame trumpą laimės akimirką. Kitaip gyvenimas būtų pernelyg niūrus.

Pridėsiu dar vieną internetinę išmintį. „Pasijuokti iš visos širdies ir išsimiegoti kiek norisi – du geriausi vaistai nuo visų ligų“. Gal ir šie žodžiai kai kam taps užuomina į laimės apibūdinimą. Juk dažniausiai kartu linkime vieni kitiems ir sveikatos, ir laimės.

Tad jei pasiskelbėme, visi kartu ieškokime taško „L“. Ir padėkime jį rasti artimiems žmonėms. Geru žodžiu, draugiška pagalba, neįkyriu patarimu, arba padrąsinančia šypsena. Gal tada ir patys dažniau pasijusime laimingi.

366 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.