Home » Spindulys » Tauragniškiai išsaugojo mėgėjų teatro tradicijas

Tauragniškiai išsaugojo mėgėjų teatro tradicijas

Tauragniškiai išsaugojo mėgėjų teatro tradicijas

Nida TREINYTĖ

Buvimas scenoje – tai stebuklas. Tai – iššūkis pilkumui, mirčiai, buičiai. Tai – verdantis protas, besidaužanti širdis… Kaip benusiviltum tuo stebuklu, jis vėl ir vėl traukia, vilioja…“ – sakė Doloresa Kazragytė. Geriau ir ne­apibūdinsi mylinčio ir dirbančio šį darbą žmogaus bei mėgėjų teatrų sielos – vaidintojų, kurie, pametę visus darbus, skuba į repeticijas, kuria, vaidina ir išlaiko teatro tradicijas. Apie kūrybinį darbą ir jo užkulisius mintimis dalinasi Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus mėgėjų teatro ,,Mokas“ bei vaikų ir jaunimo teatro studijos režisierė Loreta Juškėnienė.

Tauragnų mėgėjų teatro istorija

Kai kuriuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose Mėgėjų teatras tebegyvuoja iki šių dienų. Pirmasis viešas lietuviškas spektaklis (autorius – žymus tarpukario teisininkas, literatas Juozas Vilkutaitis-Keturakis) „Amerika pirtyje“ suvaidintas 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto, (režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) tarsi koks saldainis sugundė tuometinį Tauragnų šviesuolį kunigą, Lietuvos poetą Juozą Šnapštį-Margalį (1877–1921) spektaklį pastatyti ir Tauragnuose. Susirinkus pirmajai vaidintojų grupei spektaklis ,,Amerika pirtyje“ pasirodė per sudėtingas ir reikalaujantis didelio pasiruošimo bei meistriškumo. Įvertinus aktorių galimybes, tauragniškiai pasirinko paprastesnį veikalą – Dviejų moterų ,,Velnias spąstuose“. Premjera įvyko 1908 metais birželio 29 dieną Justino Toleikio-Baužio klojime. Žmonių prisiminimuose išlikę pasakojimų, kurie gyvi ir šiandien. Yra žinoma, kad perskaityta komedija ,,Velnias spąstuose“ vaidintojams labai patiko, buvo suprantama ir aiški, o aptartos ,,ypatos“ dažnai sutinkamos kasdieniame gyvenime. Repeticijos vyko sekmadieniais po pamaldų. Veikalą režisavo pats kunigas Juozas Šnapštys-Margalis. Repeticijų metu jis ragino vaidintojus įsigyventi į komedijos veikėjų mintis, veiksmus. Knygelėje „Tauragnų vaidintojų takais“ rašoma: ,,Artėjo Petrinės. Birželio 29 d. viskas paruošta, iššluotas Justino Toleikio klojimas, Silvestro Toleikio sumeistrauta pakyla užtraukta austinėmis lovatiesėmis, o sustatyti suolai laukia žiūrovų. Ir sugužėjo, ir suvažiavo daugybė žmonių net iš gretimų parapijų. Ir leidimu ,,neįprastam susibūrimui“ reikėjo pasirūpinti. Kunigas J. Margalis ir parapijietis Antanas Gineitis leidimą gavo iš paties gubernatoriaus, Vyžuonėlių dvaro savininko Piotro Veriovkino“. Anot to laikmečio gyventojų – vaidinimas pavyko. Patenkinti buvo ir vaidintojai, ir žiūrovai. Po premjeros pilni įspūdžių ir gerų emocijų parapijiečiai tarpusavyje dar ilgai kalbėjo apie pirmąjį spektaklį, o mėgėjų teatro istorija įvykį užfiksavo ir skaičiuoja 110-ties metų sukaktį… Tauragnuose, ties įvažiavimu į miestelį šiam įvykiui atminti pastatytas akmuo ir medinis stovas, žymintis pirmojo Tauragnų vaidinimo vietą.

Pasak Tauragnų mėgėjų teatro ,,Mokas“ režisierės Loretos Juškėnienės, miestelyje išlaikytos teatro tradicijos nebuvo pamirštos ir niekada nenutrūko. Mėgėjai nuolat aktyviai dalyvavo teatrinėje bei kitoje saviveiklinėje veikloje. Gana svarbus mėgėjų teatro etapas prasidėjo į Tauragnus atvykus Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos teatrinio skyriaus diplomantui Vygantui Varneckui. Režisieriaus ir jo žmonos Vandos sumanymu, 1998 m. Tauragnų mėgėjų teatras pasivadino ,,Moko“ vardu. Talentingas žmogus į mėgėjų teatro istoriją įrašė dar vieną puslapį, kuriame puikuojasi 35 kūrybinio darbo metai, režisuotų spektaklių įvairiaspalvis spektras, išvykos, konkursai, teatrų šventės bei šiam pomėgiui sudėtos tauragniškių vaidintojų širdys…

img_0011

 Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus mėgėjų teatro ,,Mokas“ bei vaikų ir jaunimo teatro studijos režisierė Loreta Juškėnienė / Nidos Treinytės nuotrauka

Teatras gyvas ir gyvuos

Režisierei L. Juškėnienei nuo 2010 metų atitekęs teatrinis palikimas toliau vadovauti mėgėjų teatrui ,,Mokas“ išgąsčio nekelia. Paklausta mamos: „Vaikeli, ar dar tau viskas neatsboda?“ moteris drąsiai atsako: „Vat, da neatsboda!“ Režisierė kultūrinį darbą dirba devintus metus. Vadovauja suaugusiųjų teatro kolektyvui ,,Mokas“ ir vaikų bei jaunimo teatro studijai. Per šiuos metus mėgėjiškos scenos rampą išvydo 11 suaugusiųjų spektaklių bei 7 darbai, sukurti su jaunimu. Kiekvienam sezonui režisierė pastato naują spektaklį. Pasak pašnekovės, kas metai – nauja premjera. Su tuo pačiu spektakliu antrą kartą nepasirodo. Dirbti jėgų yra ir dvasiškai, ir fiziškai. Būna sunkiau surasti tinkamą kūrinį ar pjesę. Kūrinių lyg ir yra, bet perskaičius, kažko trūksta, kažkas ne taip. Tokiu atveju, moteris kūrinį improvizuoja ir perrašo savaip, kol jis tampa tinkamas vaidinti. Tada vaizduotėje atsiranda scenografija, ryškėja būsimo spektaklio kontūrai. Tiesa, kas patinka jaunimui, ne visada patinka vyresnės kartos žiūrovui. Ypač vaidinantiems vaikams norisi naujų idėjų bei naujų vėjų. L. Juškėnienė neslepia, kad gera ir stipri teatro bendruomenė kartu kuria dekoracijas, parenka kostiumus. „Yra buvę, kad anksčiau siuvome kostiumus ir patys už minimalias lėšas, o darydama dekoracijas neretai į darbus įtraukiu ir savo vyrą, daug ką gaminu pati, jei sugebu,“ – pasakoja L. Juškėnienė. Pašnekovė mini ir kitus renginius, kuriems mielai talkina ,,Moko“ teatro vaidintojai bei jaunieji artistai. Birželio mėnesį Tauragnuose vyko Kraštiečių šventė. Jos metu paminėtos ir 110-osios metinės nuo pirmojo tauragniškių spektaklio ,,Velnias spąstuose“ pasirodymo. 2018-ieji ilgai liks atmintyje ir kaip Lietuvos šimtmečio minėjimo metai. Pasak L. Juškėnienės, dalyvavimas Lietuvos šimtmečio dainų šventėje ,,Vardan tos…“ Mėgėjų teatrų dienoje paliko didžiulį įspūdį. Liepos 4-ąją Vilniuje vaidino abu Tauragnų mėgėjų teatro kolektyvai. Su ,,Moko“ trupe atlikome publicistinę kompoziciją, skirtą Vydūnui atminti ,,Iš svajonių gimsta tikrenybės“, o vaikų ir jaunimo teatro studija parodė kompoziciją ,,Lietuva, tėvyne mūsų“. Kartu su 100 šventėje dalyvavusių kitų Lietuvos mėgėjų teatrų kolektyvų, į dekoratyvų medinį stulpą įkalė simbolinę vinį kaip atminimo ženklą apie dalyvavimą grandioziniame renginyje.

Teatras išjudina bendruomenę

Į klausimą, ar reikalingas šiandien teatras kaime, L. Juškėnienė nė kiek neabejodama atsako, kad reikalingas ir net būtinas. „Priežastis, dėl ko jis būtinas, labai paprasta: pirmiausia, tai galimybė žmonėms išeiti iš namų, galimybė atskleisti savo gebėjimus, talentus, juk ne kiekvienas galime būti profesionalu. Kultūros namuose siūloma renginių įvairovė, tiek proginių, tiek skirtų Valstybės dienoms paminėti, ragina bendruomenę susiburti, susitikti, pamatyti saviškius scenoje, padiskutuoti apie renginių sėkmę ir prasmę, atitrūkti nuo kasdienybės. Dar viena priežastis – vyresnio amžiaus žmonės, silpniau matantys ir nebegalintys skaityti knygų, atėję pažiūri spektaklį ar koncertą, dalyvauja kituose renginiuose. Spektaklis ar literatūrinė kompozicija visiškai atskleidžia kūrinio esmę ir atstoja knygos skaitymą. UKC Tauragnų skyriuje turime ir kaimo kapelą ,,Tauragna“, folkloro ansamblį (vad. V. Valienė) ir meninio skaitymo studiją (vad. D. Trimoninenė). Aš manau, kad ir pačiam žmogui iš namų išėjus kur kas smagiau susitikti su bendraminčiais ar draugais. O jaunimas, mano nuomone, tampa drąsesnis, laisvesnis, įgyja pasitikėjimo bei atranda savitą, meninį pasaulį, geba sutramdyti jaudulį, kuris prieš kiekvieną spektaklį atsiranda tiek jaunam, tiek vyresniam“, – pasakoja
L. Juškėnienė.

Pasak pašnekovės, tauragniškiai mėgėjiško teatro tradicijas tiek metų išlaiko dėl kelių priežasčių: miestelyje susiformavusi labai stipri bendruomenė, jai vadovauja puiki pirmininkė
D. Trimonienė, o ir dauguma žmonių – be galo atsakingi bei rūpestingi. „Galiu pasidžiaugti ilgamečiu teatro aktorių įdirbiu. Tauragniškiai yra išlaikę ilgametes teatro tradicijas ir jos toliau sėkmingai tęsiamos. Mus vienija ne tik bendri renginiai, bet ir išvykos, kelionės. Nepaisant vis labiau senėjančio žmonių amžiaus, mes dar gebame susiburti ir perduoti vienas kitam bendrystės saitus. Esame stiprūs visame kame, nes turime tvirtą bendruomenės branduolį. 110-ųjų metinių nuo pirmojo spektaklio pastatymo Tauragnuose proga patys sukūrėme ir pasidarėme suvenyrą. Prie akmens ,,Moko“ sėdintis svajoklis atspindi jau nueitą Tauragnų teatro istoriją, bei kuria naujas vizijas ateičiai…“ – pasakoja L. Juškėnienė.

 

 

 

????????????????????????????????????

Scena iš vaikų spektaklio pagal A. Čeredėjevaitę ,,Tinginė ragana“. 2017 m. / D. Atkočiūno nuotrauka

img_0024

????????????????????????????????????

????????????????????????????????????

img_0040

903 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.