Home » Gallery » Veidai » Žalvario parko įkūrėjas: „Nežinau, ar didžioji svajonė gali būti pelninga“

Žalvario parko įkūrėjas: „Nežinau, ar didžioji svajonė gali būti pelninga“

Žalvario parko įkūrėjas: „Nežinau, ar didžioji svajonė gali būti pelninga“

Kristina SAKAITĖ

Ar teko kada nakvoti Diogeno statinėje? Arba atsibusti Robinzono namelyje, o po to pievoje pamatyti būrį keistai švytinčių baltų arklių?

Skrebulių kaimo laukuose netoli Molėtų tai įmanoma. Žalvario parkas, į kurį patenki pro medinius vartus – tai keistomis skulptūromis ir statiniais nubarstyta teritorija, užimanti 40 hektarų plotą, panašiai kaip mažiausia pasaulio valstybė Vatikanas.

Popiežiaus kėdė – tik drausmingiausiems lankytojams

Algirdas Nomeika apie savo vizijas, įgyvendintas ir dar brandinamas idėjas galėtų pasakoti ilgai ir paradoksaliai – jo galvoje minčių daugiau nei septyniose knygose – nuo fizikos teorijų vadovėlių iki dzen budizmo – kurias pradeda skaityti vienu metu ir dar skirtingomis kalbomis. Vilnietis, prieš keliolika metų atradęs kalvotas Molėtų apylinkes ir įkūręs čia keistą parką, kratosi verslininko „titulo“. „Greičiau jau esu svajotojas, norintis įgyvendinti savo seną svajonę – įkurti Saulės miestą Soliarį. Būdamas gal 13-kos metų žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ perskaičiau straipsnį apie Disneylendą. Ir gimė didžioji gyvenimo svajonė. Visą gyvenimą nešiojausi tą idėją. Nors organizavome renginius Vingio, Kalnų parkuose, Bernardinų sode, nusprendžiau, kad turiu kurti savo parką – tokį, kokio dar nebuvo“, – sako 60-metį neseniai atšventęs vyras.

A. Nomeika, iš pradžių siejęs profesines ambicijas su aviacija, baigė civilinės aviacijos inžinierių institutą, tapo elektroniku-programuotoju. Keletą metų padirbęs oro uosto skaičiavimo centre, prasidėjus Atgimimui pasuko į kitą sritį – ėmė vadovauti Vilniaus parkams. Rūpinosi renginių – nuo Dainų švenčių, Pasaulio Lietuvių žaidynių iki oro balionų čempionatų ir fejerverkų festivalių – organizavimu. Daug objektų, kurie atsidūrė Molėtų rajone, yra susiję su tais renginiais.

Kėdė, ant kurios sėdėjo Jonas Paulius II prieš dvidešimt penkerius metų lankydamasis Lietuvoje Vingio parke, yra vienas iš parko eksponatų. Ant šios kėdės leidžiama pasėdėti tik patiems drausmingiausiems parko lankytojams. Parko savininkas norėtų ir popiežiaus stalą atsivežti, bet verandos dydžio baldui kol kas neranda vietos… Laisvės renginius primena 1988 m. vykusio Sąjūdžio mitingo scenos elementai. Mega lova statyta Kaziuko mugei, kai Lietuvoje buvo kritiškai sumažėjęs gimstamumas. Gal ir sutapimas, bet tuomet gimstamumas atsistatė, dabar parko šeimininkas suka galvą, kaip čia Lietuvą nuo emigracijos išgelbėti…

 

Keliaujame po parką trumpuoju maršrutu, kitaip reportažui neužtektų šių dviejų valandų. Prie beržyno stovi tuščiaviduris Puntukas, kuriame įrengtas kreivų veidrodžių kambarys. Pasak A. Nomeikos, reikia didelio noro, tuomet net Puntuką galima atridenti į sostinę, taigi 2009 m., kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine, objektas buvo atsidūręs prie Baltojo tilto.

Senatvė gimsta smegenyse

Kaip atsiranda beprotiškos idėjos? Pašnekovas mosteli į milžinišką parkerį virš namo durų. „Šis daiktas primena, kad reikia užsirašyti bent vieną idėją per dieną. Toks mano principas. Rašau, perrašau, skaičiuoju. Turi būti disciplina. Turėdamas 4 vaikus, turi skirti laiko sau. Rytinis laikas gerai nuteikia žmogų, niekas netrukdo minčių. Vakare maigydamas televizoriaus mygtukus nesi toks produktyvus. Yra pelėdos ir vyturiai, dar yra balandžiai, kurie anksti gulasi ir vėlai keliasi – jie tinginiai ir tokių dauguma, – aiškina A. Nomeika. – Kiekvieno žmogaus smegeninėje per dieną prazvimbia apie 30 tūkst. įvairiausių reflekcijų. 99 proc. jų nėra vertingos, bet ištrauk nors vieną gerą, vizualizuok ir įgyvendink. Todėl prie lovos turiu pieštuką, kad naktį gimusias mintis pasižymėčiau“.

Vyras savo pastebėjimus net yra sudėjęs į patarlių knygą. Cituoja keletą iš jų: „Plokščias lietuvių mąstymas atsirado todėl, kad neturime kalnų“, „Jeigu balandžiai rūkytų, pasaulis liepsnotų“. Apie senatvę A. Nomeika taip pat turi savo filosofiją. Kai prieš 13 metų vilnietis Skrebulių kaime pirko sodybą, joje dar gyveno šeimininkas. Aštuoniasdešimtmetis Stepas prisidėjo kuriant parką, vis siūlydavosi padėti. „Bet kuriame amžiuje galima pažadinti kūrybiškumą. Senatvė gimsta smegenyse. Senas yra tas žmogus, kuris įsivaizduoja, kad jau viską žino ir nekeičia savo nuomonės. Kai kurie parko lankytojai galvoja, kad yra per seni išbandyti atrakcijas, o aš manau, kad kai kurioms pramogoms esu dar per jaunas. O vaikams sakau – būkite aktyvūs ir neužaugsite durnažmogiais – visiškai priklausomais nuo išmaniųjų technologijų. Tokios kalbos gal skamba keistai, nes pats esu IT žmogus“, – savo poziciją dėsto pašnekovas.

dsc_0305

Iš aviacijos įpramogų verslą pasukęs Algirdas Nomeika su anksčiau nešiota uniformine kepure ir „draugais“ / Kristinos Sakaitės nuotraukos

 

Rekordai ir išradimai

Nežinia, ar tas didysis parkeris virš namo durų, ar tėvų genai lėmė, bet A. Nomeikos „kraityje“ – 40 užregistruotų Lietuvos rekordų, kuriuos pasiekė su savo kūrybine grupe, ir tiek pat išradimų. Algirdo tėtis buvo išradėjas, senelis – taip pat. Tėtis, genialus mechanikas, galėdavo perrinkti variklį užmerktomis akimis, padarė išradimus, kuriais naudojosi visa Rytų Europa.

Kūrybiniais rekordais parko įkūrėjas su kolegomis dažnai paįvairina pramoginius renginius.

DNR spiralė iš 158 stručio kiaušinių buvo įspūdingas statinys, didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – tuo Algirdas neabejoja, tačiau registruoti kūrinius į Gineso rekordų knygą pritrūksta laiko. Yra sukūręs didžiausią plaukiojantį laužą, iš vokiško katerio padarė 28 vietų europaspirtuką. Jame visi ieško variklio, bet rekordininkas aiškina: dotacijos baigsis ir visoms 28 ES narėms anksčiau ar vėliau teks spirtis savo kojomis. Renginius įvairiuose miestuose yra apkeliavęs didžiausias ruporas. Didžiausio grilio idėja buvo tokia, kad mažoje šalyje visi turi būti vieningi. „Šiais rekordais noriu parodyti, kad kiekvienas žmogus yra kūrėjas, tik nestabdykite patys savęs“, – sako A. Nomeika.

Vienas iš kūrybos principų, kurio laikosi – sudėtingas idėjas paaiškinti paprastais daiktais, kartais tais, kurie išmetami. Mažoje kūdroje plaukioja E lelijos – televizoriai šileliai ant specialių rutulių. Tvenkinyje plaukiojantys ledkalniai padaryti iš „bambalių“ – per 7 metus, kol nebuvo taromatų, tiek taros žmonės išmėtė čia, parke.

Eksponatų daugėja

Žalvario parke vyras darbuojasi kartu su šeima, padeda ir samdomi darbuotojai. Kasmet atsiranda naujų objektų, parko šeimininkas vos spėja leisti žemėlapius, kuriuose pavaizduoti teritorijoje esantys objektai. „Man pačiam reikia, kad parkas nuolat atsinaujintų. Ne dėl to, kad labai norėčiau nustebinti tuos, kurie atvyksta ketvirtą kartą. Tiesiog aš negaliu kitaip“, – prisipažįsta pašnekovas.

Dabartiniame parko žemėlapyje sužymėta beveik pusšimtis taškų – objektų, turinčių savo istorijas, simbolinę mintį. Teleskopas, Saulės bokštas, Stalkeris, Fuko švytuoklė, mėnuleigis, triumfo arka, kosminis kiaušinis, Revoliucijos alėja, kūrybinis kalėjimas, mūsų NASA, alkozauras, Dzen durys, egozauras – tai tik dalis parko skulptūrų ir statinių. Aplankome ir ant kalvos įrengtą lauko soliarumą, kurio vidus išklotas specialia folija ir, lauke spiginant 19 laipsnių šalčio, toje vietoje, kur koncentruojasi šiluma, būna +23 – galima degintis. Vasarą soliariumas taip įkaista, kad virsta beveik krematoriumu.

Komiškai atrodo paleidimui parengta kietojo kuro raketa su malkomis kūrenamais „Maliutka 3“ varikliais. Medinės kūrybinio kalėjimo grotos simbolizuoja, kad 90 proc. problemų egzistuoja tik mūsų galvose – patys jas susikuriame ir galime išspręsti savarankiškai.

12 į pakalnę šuoliuojančių žirgų, padarytų iš medžio, metalo, putplasčio, simbolizuoja 12 Lietuvos pergalių. Prie šio eksponato vyksta improvizuotos istorijos pamokėlės. Vaikai nustebina – kai kurie dar prisimena Saulės ar Durbės mūšį, bet dažniau pasako, kad didžiausia lietuvių pergalė per pastaruosius 600 metų, kai nugalėjo „Lietuvos rytas“…

Už 50 km nuo Vilniaus įsikūręs pašnekovas į sostinę grįžta tik esant būtinybei. Nuo balandžio į Žalvario parką plūsteli ekskursijos, intensyviausias lankymas – vasarą. Pašnekovas tvirtina, kad kol kas parkas neatsiperka – jis ir negali atsipirkti, nes dar yra idėjų, kurias reikia realizuoti – vėl investuoti. „Bet aš nežinau, ar svajonė iš didžiosios S gali būti pelninga. Nes didžioji svajonė yra darbas, kol sieki rezultato“, – sako Žalvario parko įkūrėjas Algirdas Nomeika.

dsc_0469

Žirgai simbolizuoja Lietuvos pergales

dsc_0303

Popiežiaus kėdė

dsc_0355

Parke surinkti plastikiniai „bambaliai“ atsidūrė ledkalniuose

dsc_0458

Diogeno statinė – namelis ant ratų asketams

dsc_0483

Algirdas Nomeika: „Turiu tiek idėjų, kad nespėčiau įgyvendinti per kelis šimtus metų“

dsc_0427

Gamtos SPA

dsc_0489

Netoli Molėtų esantį Žalvario parką atranda ir užsienio turistai

dsc_0490

dsc_0465

Kietojo kuro raketa

dsc_0402

Žvilgniui į dangų – teleskopas

dsc_0420

Kreivų veidrodžių kambaryje

dsc_0314

Stručio margučiai

dsc_0332

Revoliucijos alėja

dsc_0328

dsc_0340

dsc_0443

Robinzono trobelė

dsc_0409 dsc_0396

Europaspirtukas

dsc_0326 dsc_0450

dsc_0322 dsc_0301 dsc_0477

dsc_0357

dsc_0379

Ruduo Žalvario parkui padovanojo dar vieną eksponatą…

dsc_0475 dsc_0296

2004 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.