Home » Gallery » Verslas » Pirmąją mugės dieną prekybininkai ne itin džiaugėsi pasyviais pirkėjais

Pirmąją mugės dieną prekybininkai ne itin džiaugėsi pasyviais pirkėjais

Pirmąją mugės dieną prekybininkai ne itin džiaugėsi pasyviais pirkėjais

Daiva ČEPĖNIENĖ

Nors penktadienio rytas išaušo miglotas, o mieste tvyrojęs rūkas buvo vos perregimas, Utenio aikštė knibždėte knibždėjo it koks skruzdėlynas. Į Utenos miesto širdį net dviems dienoms suvažiavo ūkininkai, sodininkai, daržininkai, drožėjai, mezgėjai, kepėjai, virėjai ir dar bene šimto visokiausių kitų sričių žinovai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Spalio 19–20 dienomis čia vyksta grandiozine pavadinta mugė „Rudens spalvos“. Spalvų čia tikrai matėsi pačių įvairiausių. Prekybininkai maisto produktais mugės lankytojus viliojo maloniai nosį kutenančiais kvapais, sodininkai tikino, kad dar ne vėlu sodinti vaismedžius ar dekoratyvinius augalus, siūlė įsigyti ir hibridinių slyvos-abrikoso vaisių. Praeivių akį traukė įvairūs aksesuarai, spalvingi rankų darbo drabužiai, suvenyrai. Žodžiu mugėje galima buvo ir pilvą pasotinti, ir drabužį, batus ar dovaną kam nupirkti. Na, o bijantys piniginės turinį paploninti į mugę užsukę galėjo tiesiog akis paganyti ar laiką praleisti.

Kalbinti prekybininkai ne itin džiaugėsi pasyviais pirkėjais. Iš toliau atvažiavusieji prekybininkai jau buvo pasirūpinę ir nakvyne Utenoje, tikėjosi aktyvesnio šeštadienio, kiti sakė nelauksiantys antros mugės dienos, pakuosis prekes ir važiuos į didesniuose miestuose vykstančias muges. Tuo tarpu po mugę besisukiojantys uteniškiai sakė, kad perka tik būtinus dalykus, nes kainos mugėje nėra pačios „geriausios“. Iš Vievio atvažiavęs individualaus sodininkystės ūkio savininkas Remigijus Jarockas sakė, kad sodinti vaismedžius tikrai dar ne vėlu. „Uteniškiai domisi vaismedžių veislėmis, kainomis, bet ne itin noriai perka“, – kalbėjo pašnekovas. Obelį vazone galima buvo nusipirkti už 10 eurų, ilgesnėmis šaknimis už 7. „Kainos nėra didelės, ką tu čia pribranginsi, žmonės ir taip pinigų neturi“, – tikino sodininkas. Tarp įprastų lietuviškų sodinukų buvo galima rasti ir retesnių vertingų augalų. Vienas iš tokių šilkmedis, kuris nokina vitaminingas uogas. Šis augalas puikiai auga ir mūsų klimatinėmis sąlygomis.

Arūnė su dukra Barbora į mugę atėjo apsižvalgyti ir tikėjosi rasti kokių nors naujovių. Tradiciškai, kaip ir kiekvienoje mugėje, sakė pirksiančios riestainius, o Barbora, kaip svarbiausią pirkinį, buvo numačiusi saldainius.

Iš Rokiškio atvykusi tautodailininkė Irina Kalnietienė siūlanti rankų darbo papuošalus, siuvinėtus paveikslus ir kitas grožybes sakė, kad Utenos mieste organizuojamoje mugėje dalyvauja pirmą kartą. Moteris didžiąją dalį savo laiko atiduoda papuošalams kurti. Auskarus pas rokiškietę tautodailininkę buvo galima įsigyti už 10 eurų, o už išskirtinesnį vėrinį su gintaru už 150.

Ąžuolinėmis statinaitėmis, samčiais prekiaujanti vilnietė buvo visiškai nusivylusi uteniškių pasyvumu. „Nepardavėme nė vieno gaminio. Jei žmogus nori pirkti, perka iš karto. O čia žmonės prieina pasižiūri, bet neperka“, – piktinosi net vardo nenorėjusi atskleisti prekybininkė. Moteris tikino, kad savo laiko negaiš ir antros mugės dienos nelauks.

Pakalbinta uteniškė Janina sakė mugėje pirkusi tik lašinukų ir žagarėlių. „Dar dairausi, gal kas labai patiks. Nebloga šita rudeninė mugė, bet kainos tai nelabai geros. Norėtųsi pirkti daugiau, bet, kad labai viskas brangu“, – kalbėjo garbaus amžiaus mugės lankytoja. Moteris tikino, kad net nusiderėti nebuvo įmanoma.

Mugėje galima buvo nusipirkti ir latviškos žuvies, saldainių, gruziniškų prieskonių, duonos, chačiapurių (blynų). Vieni uteniškiai pirko gruzinišką duoną, nes buvo jau anksčiau įvertinę šio kepinio skonį, kiti norėjo tik pabandyti. „Ši duona išskirtinė tuo, kad yra be riebalų, mielių ir cukraus. Tai švari ir skani duona. Kas gruzinišką duoną valgo, tas akyse lieknėja“, – pirkėjams it maldelę kartojo prekybininkas. Pusės kilogramo gruziniškos duonos paplotis kainavo 3 eurus. Gruziniškais produktais prekiaujantis vyras buvo kategoriškas, sakė, atvažiavęs parduoti, o ne vaišinti. Todėl nežinantiems šios skonio teko pirkti ir ragauti namuose.

img_0041

Pirkėjai skundėsi, kad derėtis su prekybininkais neįmanoma / Daivos Čepėnienės nuotraukos

 

 

 

 

img_0010

img_0008 img_0007 img_0012 img_0011 img_0009

img_0015 img_0014 img_0016 img_0017

img_0018 img_0020 img_0019

img_0020 img_0021

img_0022

img_0023

img_0024

img_0025

img_0026

img_0027 img_0028 img_0033 img_0032 img_0031 img_0030 img_0029

img_0035 img_0036 img_0037 img_0038 img_0039 img_0040 img_0043 img_0044 img_0045

1811 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.