Home » Spindulys » Maldomis, paminklu ir bėgimu pagerbtas Šimonių girios partizanų atminimas

Maldomis, paminklu ir bėgimu pagerbtas Šimonių girios partizanų atminimas

Maldomis, paminklu ir bėgimu pagerbtas Šimonių  girios partizanų atminimas

Vytautas BAGDONAS

Nuostabiai gražią, saulėtą ir šiltą spalio 13-ąją Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Aluotų kaimo teritorijoje, visai šalia kelio Utena–Kupiškis, buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas Algimanto apygardos partizanų vadui Antanui Starkui-Montei. Šimonių girioje žuvusių partizanų atminimas pagerbtas Adomynės kapinėse ir miestelio bažnyčioje. Kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimui buvo skirtas ir tradicinis bėgimas partizanų takais.

Jie pasirinko mirtį…

1949 metų lapkričio 1–2 dienomis Šimonių giria aidėjo nuo šūvių ir sprogimų. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviai, padedant Svėdasų, Šimonių ir kitų miestelių „stribams“, šturmavo girią. Mūšių metu buvo sunaikinta keletas Algimanto apygardos partizanų bunkerių, nelygioje kovoje žuvo kelios dešimtys kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Lapkričio 1-osios rytmetį buvo apsuptas Algimanto apygardos štabo bunkeris, įrengtas netoli Priegodo ežero. Po trijų valandų žūtbūtinių kautynių, atsišaudymų bunkeryje buvę partizanai suprato, kad jokios vilties iš apsupimo išsiveržti nebėra. Todėl, nenorėdami gyvi pasiduoti okupantams, pasirinko mirtį ir ryžosi susisprogdinti. Taip žuvo bunkeryje buvę Algimanto apygardos partizanų vadas Antanas Starkus-Montė ( g. 1919 m.), apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas (g. 1923 m.), apygardos vado adjutantas Julijonas Burneika-Tardytojas (g. 1918 m.), organizacinio skyriaus viršininkas Aleksas Matelis-Audenis (g. 1919 m.), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybės atstovo Šiaurės–Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje Henriko Danilevičiaus-Vidmanto adjutantas Juozas Leškys-Algis (g. 1926 m.), partizanės Stasė Vigelytė-Živilė (g. 1926 m.) ir Birutė Šniuolytė-Ida (g. 1931 m.)

Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo palikti vietoje, nes okupantai, pasiryžę sunaikinti gausius Šimonių girioje veikusius partizanų junginius, skubėjo prie kitų išdavikų nurodytų bunkerių. Be to, jie ketino savo „pergale“ pasidžiaugti artėjančių Spalio revoliucijos švenčių proga ir išniekintus partizanų palaikus išmesti miestelių aikštėse. Taip jau buvo daroma ne kartą. Ypač budeliai džiaugėsi apygardos partizanų vado Antano Starkaus-Montės mirtimi.
Jie ne kartą stengėsi šį bebaimį kovotoją sugauti gyvą arba nukauti, tačiau nepavykus vis tiek stengdavosi ar prieš kitus ir savo valdžią pasipuikuoti, ar iš partizanų pasityčioti. Taip dažnai prie kurio nors nušauto ir išmesto ant grindinio miestelio aikštėje partizano palikdavo užrašą, kad tai ir yra Algimanto apygardos partizanų vadas Antanas Starkus-Montė. Tai, žinoma, būdavo netiesa, partizanų vadas kovojo kaip kovojęs, telkė kovai kitus partizanus, įvarydavo daug baimės tarybiniams aktyvistams… Todėl, artėjant lapkričio 7-ajai, tikėtasi išniekintus partizanų vado ir jo bendražygių kūnus pavežioti po aplinkinius miestelius… Tačiau įvykdyti piktų kėslų tautos pakalikams nepavyko. Jotkonių kaime gyvenęs Algimanto apygardos partizanų štabo viršininko Albino Pajarsko-Bebo tėvas Steponas Pajarskas (1896–1993) ir kitų žuvusiųjų partizanų artimieji bunkeryje susisprogdinusių kūnus slapčia surinko ir atvežę iš Šimonių girios palaidojo Adomynės miestelio kapinėse. Na ir siuto enkavedistai ir stribai, neradę mūšio vietoje partizanų kūnų, apžiūrinėjo, tikrino aplinkinių vietovių kapines, ieškojo šviežių palaidojimo ženklų, tiktai nieko nepešė. O patikrinti Adomynės kapinių, kur ir buvo palaidoti visi septyni Montės bunkeryje susisprogdinę partizanai, nesusiprotėjo…

Atminimo įamžinimas

Ypatinga pagarba ir dėmesys partizanų atminimui šiame krašte buvo parodyti spalio 13-ąją. Tą šeštadienį šiaip jau ramus ir jaukus Adomynės miestelis prisipildė didelio šurmulio, gausaus lengvųjų automašinų ir autobusų srauto. Pirmiausia Algimanto apygardos partizanų atminimas buvo pagerbtas kapinėse, paskui už jų šviesų atminimą Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos bažnyčioje šv. Mišias aukojo Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų parapijos klebonas kun. Saulius Kumelis.

Pasimeldę visi skubėjo į Aluotų kaimą, kur aikštelėje šalia plento Utena–Kupiškis iškilo paminklas, skirtas artėjančiam Algimanto apygardos partizanų vado Antano Starkaus-Montės gimimo 100-mečiui.

Dar prieš prasidedant paminklo atidengimo ir šventinimo iškilmėms, organizaciniuose rūpesčiuoe paskendęs viso to „šurmulio“ organizatorius Vladas Pajarskas vis tik surado šiek tiek laisvesnio laiko pasidalinti savo mintimis su mūsų laikraščio skaitytojais. Pasak jo, net keturiasdešimt metų paskyręs pedagoginiam darbui Vilniaus kolegijoje, išėjęs į užtarnautą poilsį, turėdamas daugiau laisvesnio laiko, negali ramiai sėdėti namuose. Net ir gyvendamas tolokai nuo gimtojo Svėdasų krašto, niekuomet nepamiršo Tėviškės. Ir niekuomet nebuvo abejingas savo brolio ir kitų Lietuvos partizanų likimui, jų pasiaukojamai kovai. Brolio ir jo bendražygių atminimo įamžinimas, pagerbimas tapo Vlado gyvenimo tikslu. Suradęs bendraminčių, geradarių rėmėjų stengiasi savo siekius įvykdyti. Ateinančiais metais Algimanto apygardos partizanų vadui, kariui-savanoriui partizanų pulkininkui Antanui Starkui-Montei sukaks 100 metų. Štai, ir norėjosi įamžinti vado atminimą akmeniniame paminkle. Surado pritariančių tokiam sumanymui, rėmėjų. Tinkamas tam įspūdingo dydžio akmuo gulėjo jam priklausančios žemės sklype pamiškėje. Iškilo problema su akmens atgabenimu. Net iš Molėtų buvo atvežtas galingas buldozeris, populiariai vadinamas „Stalinecu“, kuris akmenį ir atvilko į nuolatinę „dislokacijos“ vietą. O suprojektavo būsimą paminklą Vlado sūnus Rokas Pajarskas, kuris, kaip prisipažino šių eilučių autoriui, nėra nei menininkas, nei dizaineris ar architektas. Pats daugybę metų paskyręs jaunimo auklėjimui, sporto, fizinės kultūros puoselėjimui Vladas Pajarskas ėmėsi iniciatyvos sporto mėgėjus suburti Šimonių girios partizanų atminimo pagerbimui ir pradėjo organizuoti tradicinius pagarbos bėgimus „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“. Ir pasidžiaugia, kad bėgimo entuziastų kasmet būna vis daugiau, kad jų sulaukiama ne tik iš aplinkinių Anykščių, Kupiškio, Utenos, Rokiškio rajonų, bet ir iš Vilniaus bei kitų vietovių. Tai savotiška jaunimo patriotiškumo mokykla. Į klausimą, ar dar puoselėja jis kokių nors naujų idėjų, kai kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas taip gražiai pagerbtas, Vladas Pajarskas atsakė, kad ateityje dar laukia nauji planai ir siekiai. Antai, 2019-ųjų lapkričio mėnesį sukaks 70 metų, kaip žuvo Algimanto apygardos partizanai. Nors ir skaudus, tragiškas jubiliejus, bet kaip jį pamirši, kaip dar kokiu meniniu akcentu ar renginiu nepažymėsi, neprisiminsi?

Paminklas iškilo kryžkelėje

Paminklas partizanų vadui Antanui Starkui-Montei iškilo kryžkelėje, kur iš plento Utena–Kupiškis atsišakoja kelio juosta, vedanti link Adomynės miestelio. Vieta parinkta neatsitiktinai. Juk iš šių vietų jis buvo kilęs, čia augo, mokėsi, ūkininkavo tėvų ūkyje, šiuose kraštuose įsijungė į partizaninį judėjimą, šiose apylinkėse prasidėjo A. Starkaus-Montės ir jo bendražygių veikla. Po oficialiosios renginio dalies buvo duotas startas bėgimo partizanų takais dalyviams. Tą popietę daugiau kaip pusantro šimto bėgikų, susirinkusių iš įvairių šalies vietovių, turėjo įveikti penketą kilometrų nuo ką tik atidengto ir pašventinto paminklo iki Šimonių girioje esančio memorialo partizanų žūties vietoje.

dsc_0365

 

Paminklą suprojektuoti Vladui Pajarskui padėjo jo sūnus Rokas / Vytauto Bagdono nuotraukos

dsc_0383

Paminklo Algimanto apygardos partizanų vadui Antanui Starkui-Montei atidengimo bei šventinimo iškilmėse dalyvavo ir keletas garbaus amžiaus buvusių partizanų

dsc_0397

Vainiką padėti prie paminklo neša Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, už jo–Šimonių seniūnijos seniūnas Gintautas Černius

dsc_0437

dsc_0387

Partizanų dainas atliko Adomynės bendruomenės namų moterų ansamblis

dsc_0404

 

Po maldos naująjį paminklą pašventino šimoniškis klebonas kun. Saulius Kumelis

dsc_0464

Duotas startas tradiciniam pagarbos bėgimui „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“

 

482 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.