Home » Spindulys » Istoriniu keliu po Lenkiją aplankant ir Slovakiją

Istoriniu keliu po Lenkiją aplankant ir Slovakiją

Istoriniu keliu po Lenkiją aplankant ir Slovakiją

Nida TREINYTĖ

Kelionės daugeliui žmonių – vienas iš maloniausių pomėgių. Keliaujama siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar prisiliesti prie istorijos ištakų, pavaikščioti autentiškomis senamiesčių gatvėmis, susipažinti su to krašto gamta, paragauti tradicinės virtuvės patiekalų.

Lenkija pastaruoju metu daugeliui lietuvių labiau žinoma kaip vieta pigiau apsipirkti bei praleisti vasarą pigesniuose Lenkijos kurortuose. Ši valstybė dažniausiai lieka tik koridorius, kurį būtina pravažiuoti keliaujant tolyn, į Europą. Tačiau šį kartą kelionės tikslas pasirinktas neatsitiktinai. Spalio mėnesį gausus būrys uteniškių ir molėtiškių kartu su Utenos turizmo informacijos centru išsirengė į keturių dienų kelionę istoriniais kaimyninės Lenkijos keliais. Lenkija – artimiausia mūsų kaimynė, su kuria sieja glaudus istorinis-kultūrinis tiltas, jungiantis abi valstybes nuo senų ir didingų karališkųjų laikų.

Varšuva – didžiausias Vidurio Europos miestas

Anksti ryte išvykę iš Utenos ir įveikę 574 km atstumą Varšuvoje buvome apie pietus. Varšuva pasitiko erdviomis ir plačiomis gatvėmis, kylančiais dangoraižiais, kuriuose įsikūrusios parduotuvės bei kavinės. Miestas didžiulis, erdvus, o atstumus nuo vieno rajono iki kito pėstute nelabai ir įveiksi. Centrinę miesto dalį ir svarbiausius objektus stebėjome pro autobuso langus: matėme didžiulį sovietinės architektūros pavyzdį – Mokslo ir kultūros rūmus, Lenkijos Parlamento rūmus ir kt. Istorinėmis žiniomis, 85 proc. Varšuvos pastatų Antrojo pasaulinio karo metu buvo suniokoti ir sugriauti. Miestas atstatytas ir prikeltas naujam gyvenimui, todėl autentiškų pastatų jame išlikę nedaug. Varšuva ilgą laiką buvo ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos sostinė, todėl į Seimus Varšuvos karalių rūmuose karietomis keliaudavo bajorai iš visos mūsų šalies. Senamiestis, kaip ir pagrindinė jo gatvė – Karališkasis kelias – naujai atstatytas ir yra mėgstama tiek varšuviečių, tiek turistų pasivaikščiojimo vieta. Gatvę puošia seni, architektų išpuoselėti kadaise gyvenusių turtingųjų varšuviečių namai, pavienės bažnyčios, skverai, gėlynai. Didingumu pasižymi Šv. Kryžiaus bažnyčia, Varšuvos katedra, garsių ir Lietuvoje grafų Tiškevičių giminių namai, Lenkijos prezidentūra, Varšuvos universitetas, Karalių rūmai. Mieste gausu paminklų, menančių nepriklausomybės kovas, sovietinius trėmimus į Sibirą, Varšuvos sukilimą prieš nacistinę Vokietiją. Šiandien Varšuvoje gyvena apie 2 mln. gyventojų, o ji yra svarbiausias Vidurio Europos ekonominis centras.

1-1

 Undinė- Varšuvos simbolis / Nidos Treinytės nuotraukos

Krokuva – buvusi senoji Lenkijos sostinė

Krokuva – vienas gražiausių miestų Lenkijoje. Buvusi senoji Lenkijos sostinė viena iš pirmųjų įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Istorijos raidoje ne kartą niokota, deginta, plėšta ir patyrusi daugybę žmonių netekčių – nuo viduramžių iki šių dienų išlaikė nepakitusį savo istorinį veidą bei gausų architektūros palikimą. Centrinėje miesto dalyje priskaičiuojama daugiau nei 300 istorinių architektūros paminklų. Lankydamasis Krokuvoje nusikeli į epochą, kai joje dominavo lietuvių ir lenkų didybė. Tuo įsitikinti gali užlipęs ant Vavelio kalvos. Čia įkurta šimtmečius skaičiuojanti tvirtovė, kurioje buvo Lenkijos karalių ir princų rezidencija. Šis architektūros šedevras savo aukso amžių išgyveno valdant Žygimantui Senajam. Vavelio rūmai – abiejų tautų (lenkų ir lietuvių) bendrų valdovų karūnavimo, tuoktuvių, laidotuvių bei įpėdinių gimimo vieta. Lankantis Krokuvoje kiekvieną lietuvį sujaudina tauri ir kilni istorija apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę bei ištikimybę…

Velička

Šalia Krokuvos, vos už 30 km, įsikūręs Veličkos miestas, kuris Lenkiją garsina vienintelėmis pasaulyje druskos kasyklomis. Manoma, kad labai senai čia buvo didžiulė jūra, kuri per šimtmečius išgaravo, o jos vietoje susidarė druska. Įdomus reiškinys tas, kad po miestu iškastos didžiulės šachtos, o miestas pastatytas ir tvirtai laikosi ant didžiulės prarajos. Tai mistinis reiškinys, kurį akcentuoja kiekvienas gidas, pradėjęs pasakojimą apie Veličkos miestą bei unikalias druskų kasyklas. Istoriniais duomenimis masinė druskos akmens kasyba Veličkos mieste prasidėjo 1280 metais, o 1996 metais druskos kasimas nutrauktas. Dabar kasyklų šachtose įkurtas įspūdingas požemio muziejus. Į jį patenkama nusileidus 378 mediniais laiptukais iš pagrindinio muziejaus pastato, o nulipęs atsiduri 58 metrų gylio koridoriuose. Gidai leidžia lyžtelėti sieną, kad įsitikintum, jog esi visiškoje druskos karalystėje… Per ilgą druskos kasybos veiklą joje esančios šachtos iškastos 9 lygiais, kurių bendras gylis siekia iki 327 metrų. Tunelių ilgis driekiasi apie 300 km. Tačiau lankytojai gali apžiūrėti kiek daugiau nei 3 km ekspozicijos atkarpą. Nusileidęs į požemius pasijunti tarsi atskirame pasaulyje, o įspūdis žodžiais nenusakomas. Požemiuose gausu skulptūrų, padarytų iš druskos, kurių grožis atskleidžia tik jas apšvietus. Bet pati gražiausia šioje požemio karalystėje laikoma 91 metro gylyje pastatyta Šv. Kryžiaus koplyčia, į kurią įėjus palaipsniui uždegami sietynai ir suskamba Liudvigo van Bethoveno „Devintosios simfonijos“ finalo instrumentinė aranžuotė (Europos Sąjungos himnas). Lankantis kitose salėse grojama Frederiko Šopeno muzika. Vienoje iš salių demonstruojamas dokumentinis filmas apie druskos kasybą bei gamybą ir visą druskos atsiradimo istoriją, parduotuvėlėse galima nusipirkti druskos bei suvenyrų. Po ekskursijos turistai užkeliami liftais. 1980 metais šis požeminis pasaulis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką. Šiuo metu druskos kasyklos naudojamos tik turizmo tikslais, o nedideli druskos kiekiai išgaunami procedūroms, atliekamoms druskos kasyklose įrengtame sveikatingumo centre. Kiek toliau už pagrindinio muziejaus yra įspūdingas druskų garinimo bokštas, kuriame gausu lankytojų, mėgstančių pailsėti bei pakvėpuoti išskirtiniu, gydančiu oru.

velicka1-9

Skulptūros iš druskos

Zakopanė – kurortinis Lenkijos miestas

Zakopanė yra piečiausias Lenkijos miestas, įsikūręs kaimynystėje su Slovakija, Aukštųjų Tatrų kalnų papėdėje, ir užima kiek mažesnį plotą nei Šiauliai. Pasikėlus keltuvu į Gubaluvkos kalną, atsiveria nuostabi Tatrų, Gorcų, Pieninų ir Beskidų kalnų panorama. Pasigrožėję kalnais ir vaizdinga panorama, turistai pažintinę kelionę tęsia miestelio centre. Pasivaikščiojimui skirta vaizdingiausia kurorto gatvė – Krupuvki, kurioje galima pamatyti architektūrinių stilių įvairovę, bažnytėles, išpuoselėtus gėlynus. Zakopanėjė vyraujantis architektūros stilius – kalnų eglės formos stilizuoti namai, yra sukurti lietuvių architekto Stanislovo Vitkevičiaus, o vėliau juos tobulino jo sūnus.

3-9-copy-copy

Plaustu Dunojėlio upe

Pieninų nacionalinis parkas

Gražiausia gamtos atkarpa, kurią teko įveikti plaustais ir aikčioti nuo regimų vaizdų, buvo plaukimas sraunia kalnų upe Dunajecu (arba Dunojėliu). Pasirodo, kad plaukiant šia upe, galima pasiekti Klaipėdą… Dunojėlis įteka į Vyslą, o iš Vyslos upės tėkmė gali atvesti ir iki Lietuvos… Kelionės metu pasisekė dvigubai – pabuvojome ir kaimyninėje Slovakijoje. Lenkams atsisakius plukdyti mūsų grupę, mielu noru tai padarė slovakai. Pieninų Nacionalinis parkas garsėja gamtos grožiu, ypač upės tarpekliais, biologine rūšių įvairove. Abiejų šalių valstybinė siena šiuose kalnuose praeina upės vaga. Aukščiausia viršukalnė yra Vysoke Skalky (Vysoké Skalky 1 050 m),
o gražiausia ir žinomiausia viršukalnė – Trys karūnos (Trzy Korony), iškilusi 982 m virš jūros lygio. Pieninų nacionalinis parkas – nacionalinis parkas šiaurės Slovakijoje, rytinėje Pieninų kalnų dalyje, prie sienos su Lenkija.

Paskutinis objektas, kurį aplankėme grįždami į Lietuvą, miestas Lenkijos pietuose – Čenstachova. Šis miestas garsėja kaip katalikų pirmagimystės centras. Žymiausia vieta Čenstachovoje yra Jasna Gora vienuolynas. Jame saugomas, manoma, stebuklingas Juodosios Madonos paveikslas. Šis paveikslas pritraukia didžiules minias piligrimų iš Lenkijos ir kitų pasaulio šalių, kasmet atvyksta apie 4 mln. lankytojų. Lankantis šiame vienuolyne vyko šv. Mišios, kuriose dalyvavo Utenos bei Molėtų turistai.

krokuva1-7

 Vavelio kalvos puošmena-Švč. Stanislovo katedra

velicka1-1 3-8-copy-copy 3-5-copy velicka1-4-copy

1-3 1-9 1-42

velicka1-10

velicka1-11

zakop2-3

zakop2-1

507 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.