Home » Spindulys » 72-ejų sveikuolis: „Maratonuose bėgu nuo sklerozės ir blogų minčių“

72-ejų sveikuolis: „Maratonuose bėgu nuo sklerozės ir blogų minčių“

72-ejų sveikuolis: „Maratonuose bėgu nuo sklerozės ir blogų minčių“

Kristina SAKAITĖ

Kelis dešimtmečius aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis uteniškis Petras Kaunelis juokauja, kad kol kas pavyko pasprukti nuo sklerozės ir infarkto. Dėl įdomumo yra paskaičiavęs, kad ristele jau antrą ratą aplink Žemės rutulį suka – per 16 metų nubėgo daugiau kaip 40 tūkst. km.

Kai vyras bėga per Uteną ar užmiestyje, jau retai kas paklausia: kas vejasi? Daugelis atpažįsta bėgiką. Petrui Kauneliui – 72-eji. Anksčiau uteniškis varžydavosi maratonuose, bet įkopęs į 8-tą dešimtį atstumus sutrumpino – užmiesčio keliukais bėgte jis įveikia 10–20 km.

Vydūniški priesakai

Kol mokyklose sudarinėjami sveikos mitybos meniu, po interneto platybes keliauja viena kitai prieštaraujančios sveikatinimo teorijos, o sveikatos guru patarimai knygų pavidalu tonomis nugula knygynus, Petras nesiblaško – juk sveikos gyvensenos kertinius akmenis padėjo dar Vydūnas. Įsidėmėjo jo priesakus: siekti dvasinės ramybės, nebūti priklausomam nuo maisto ir gėrimo, judėti –
tuomet išsivalo ne tik plaučiai, bet ir sunkios mintys. Anot pašnekovo, judėjimas, saikinga vegetariška mityba yra jo geros savijautos rezultatas, parodantis, kad gyvenimo būdas įveikia prigimtį. „Nuo mažumės buvau silpnos sveikatos ir man nuolat tai primindavo, bet dabar su daktarais susitinku retai. Tiesa, neseniai erkė buvo įkandusi – dėl jos turėjau bėdos…“

Mėsą iš savo raciono uteniškis išmetė prieš 25 metus, pieno produktai irgi nėra mėgstamiausias jo pasirinkimas. Dažniausia renkasi grūdus – valgo košes, vaisius, daržoves, o kai trūksta energijos ir kalorijų – savo virtas obuolienes ir saldžias uogienes. „Cukrus nesveikas produktas, bet svarbu su kuo ir kada jo valgai. Aš nepersivalgau, daug judu, tad man cukrus nekenkia“, – paaiškina vegetaras.

dsc_0059

Uteniškis Petras Kaunelis aktyvų gyvenimo būdą propaguoja nuo jaunystės / Kristinos Sakaitės nuotrauka 

Lašiniai – svečiams

Po Nepriklausomybės šalyje vienas po kito kūrėsi sveikuolių klubai, paskui jie nunyko, bet, pasak Petro, grūdas jau buvo pasėtas. Jis neprimeta savo gyvenimo būdo kitiems ir akcentuoja, kad gerai savijautai palaikyti ne mažiau svarbu maisto derinimas. „Vadinti mane sveikuoliu būtų nevisiškai tikslu, – paprieštarauja. – Kartais nusižengiu taip įsivaizduojamos sveikos gyvensenos principams – paragauju vyno, kartą per pusmetį – ir mėsos. Mūsų protėviai nežinojo, kas yra vegetarizmas, tačiau ne visada turėjo mėsos, o tie turtingesni, kurie turėjo, kartkartėmis pasninkavo“. Petras prisipažįsta, kad jo namuose galima rasti ir lašinių, ir saldainių – tai vaišės svečiams. Sūris irgi. Pašnekovo dienos meniu trumpas – tądien sakė suvalgęs 2 obuolius, miežinių kruopų košės, vakare gal bulvių išsivirs – ragaus su raugintais agurkai. Paprastai per dieną valgo 2 kartus, nors girdėjo rekomendacijų, kad perkopus 70-metį užtenka ir vieno karto. Kas kelis mėnesius sveikuolis įsinori silkės, o mėsos skonio per 25-erius metus neužmiršo tik todėl, kad kartais jos tenka paragauti svečiuose – nepatogu atsisakyti, kai siūlo.

Kai mirė žmona, vienas auginau dukrą. Žmonos giminės norėjo ją pasiimti, nes galvojo nemoku maisto gaminti ir pan. „Moterų taryba“ mane kamantinėjo, ar moku kiaušinį išplakti ir blynus kepti. Atsakiau, kad blynus kepu be kiaušinio, taip nuo jaunystės įpratęs. Jos nusprendė, kad duktė pusbadžiauja. Bet užauginau vaiką pats. Mokiau to, ką pats mokėjau – sveikiau valgyti ir bėgioti. Nieko neverčiau daryti, jau studijuodama vis rečiau mėsą valgė – pati rinkosi tokią gyvenseną. Dabar dukrai 37-eri“.

Dažnas mėsėdžių priekaištas pozicijų dvikovoje su vegetarais būna, kad „valgant lapus“ organizmas nusilpsta negaudamas visų reikiamų medžiagų, prastėja kraujas.

Nežinau, – gūžteli pašnekovas, – nesijaučiu nusilpęs, o iki 65 metų buvau donoras, vis duodavau kraujo, vadinasi, jis tikdavo“.

Dešimtmečius sveiką gyvenseną propaguojantis uteniškis pastebi, kad dabartinė karta silpnesnė, nes tėvai, patys gyvenę sunkiau, nori aprūpinti vaikus, perka viską, ko jie prašo, taip pakenkdami savo atžaloms – vaikai nesustiprėja ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, pasidaro reiklūs.

Profesorius E. Girčys sakydavo, kad sveikata – tai švara iš vidaus. O kad išvalytume ir išlaikytume organizmą švarų, kiekvienas ieškome būdų“, – sako sveikuolis.

Bėgte į darbą

Petro Kaunelio gimtinė – pavažiavus už Sudeikių. Pašnekovas prisimena – kai pradėjo dirbti Utenoje, autobusų reisai buvo dažnesni negu dabar, taigi į darbą važinėdavo, kol užpustydavo kelius. Žiemos anuomet sniegingesnės būdavo. Kai autobusas neatvažiuodavo, vyras į darbą statybose leisdavosi probėgom. „Taip ir atbėgdavau tuos 14 km. Paskui įpratau. Mėgdavau pabėgioti, bet nesitikėjau, kad pradėsiu dalyvauti varžybose. Rimčiau pradėjau treniruotis gana vėlai. Sulaukęs 40-ties pradėjau dalyvauti Palangoje, Vilniuje, Molėtų rajone vykstančiuose maratonuose. Populiariausiuose maratonuose bėgdavo ir politikai, varžėmės su Algirdu Sysu. Atsimenu, kartą aplenkiau tuometinį kandidatą į prezidentus Artūrą Paulauską. Kartu bėgdavo daug buvusių profesionalių sportininkų, turinčių atskyrius. Aš esu tik mėgėjas, todėl dažnai per varžybas užimdavau vadinamą liūdną 4-tą vietą“, – pasakoja uteniškis. Bėgikas paaiškina – tikrasis maratonas prasideda nuo 30 km, jam ne kartą teko įveikti daugiau nei 40 km.

Paklaustas, kodėl dešimtmečiais propaguoja būtent šią sporto šaką, sako, kad tai buvo prieinamiausias sportas – treniruotėms nereikia nei specialios įrangos, nei komandos. Kartais išgirsdavo uteniškio trenerio Vaitkevičiaus pastabų, kad žingsnis per didelis, tačiau buvo taip įpratęs bėgti ir žingsnio nesumažino, matyt, kiekvienas sportininkas turi savo stilių, kurio taip lengvai nepakeisi. Intensyviai tekdavo treniruotis ruošiantis maratonams – reikėdavo ir išlaikyti fizinę formą, ir nepervargti. Ilgi bėgimai, trunkantys 4 ar daugiau valandų, išsekindavo. „Kartais, nubėgus kokius 20 kilometrų, atrodo, sustosiu, bet tada mąstydavau: ir ką darysiu vidury trasos? Vis tiek turėsiu sugrįžti – nesvarbu, pėsčias ar bėgte. Tuomet bėgdavau toliau“, – pasakoja P. Kaunelis.

Praėjusią gegužę sudalyvavo dvejose varžybose: bėgo 5 km, o paskui, atsipūtęs keliolika minučių, startavo su 10 km bėgimo dalyviais. Vyresnių nei 70-ties amžiaus grupėje bėgikų nėra daug, bet Petras sako, kad dar turi su kuo varžytis: susitinka inteligentų profesorių, gydytojų, kurie aktyviai gyvendami palaiko puikią fizinę formą.

Studentas

Prieš keletą metų Petras Kaunelis tapo studentu. Kai Utenoje atsirado trečiojo amžiaus universitetas, vyras ėmė entuziastingai lankyti paskaitas – žinių troškimas, bendravimas, įvairios praktinės universiteto veiklos užpildo jo laisvalaikį, kurio žiemą, pasibaigus darbams užmiesčio sodyboje, atsiranda daugiau. Uteniškiui ypač patinka mankštos Skaistašilyje, kultūrinės pažintinės kelionės po Lietuvą, specialistų paskaitos apie sveikatą. Užsirašė į paskaitas Užsienio kalbų fakultete – užpernai mokėsi prancūzų kalbos, šiemet – vokiečių ir anglų. Nesirengia originalo kalba deklamuoti Bodlero ar Rilkės eiles, tačiau sako, kad svetimos kalbos padeda lavinti protą ir atmintį.

Paklaustas, kokiu posakiu vadovaujasi gyvenime, cituoja Sokratą: „Pažink pats save“.

„Ar jau pažinote?“, – domiuosi. „Tai procesas. Kartais rūpi save apgaudinėti“, – sako sveikos gyvensenos propaguotojas Petras Kaunelis.

kaunas

Po maratono / Asmeninio albumo nuotraukos

kaunas-2

Su kolega bėgiku Bronium Graužiniu įveikę dar vieną trasą

dsc_0052

 

 

 

623 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.