Home » Spindulys » Paveldėtas palikimas – kilnūs darbai, tęsiami Aknystos socialinės globos namuose

Paveldėtas palikimas – kilnūs darbai, tęsiami Aknystos socialinės globos namuose

Paveldėtas palikimas – kilnūs darbai, tęsiami Aknystos socialinės globos namuose

Nida TREINYTĖ

Važiuojant keliu Utena–Debeikiai–Anykščiai ir 26 kilometre pasukus į kairę, ūksminga uosių ir klevų alėja galima patekti į Aknystų kaimą bei buvusią dvaro teritoriją. Šimtmetį skaičiuojančiame parke dar likę šio dvaro liudininkai – dalis riešutmedžių alėjos, didžiuliai maumedžiai, dvaro tvenkinys bei keli autentiški pastatai. O apie buvusią dvarininkę Sofiją Emiliją Jelenskytę-Venclovavičienę (1881–1964) tebesklando šviesūs prisiminimai. Istorijos šaltiniuose minima, kad 1918–1940 metais šį dvarą paveldėjo ir jį valdė dvarininkė bajorė, švietėja, mecenatė Sofija Emilija Jelenskytė-Venclovavičienė, vietinių gyventojų vadinta „gerąja ponia“. Ponios gerumas atsiskleidė rūpinantis dvaro darbininkų buitimi ir sveikata, nemokamu gydymu. Moteris šelpdavo iš toliau atvykstančius vaikus bei jaunus žmones, dvare prieglobstį rasdavo dėl kokių nors priežasčių valdžios persekiojami politiniai veikėjai. 1918 m. jos iniciatyva Debeikiuose buvo atidaryta lietuviška mokykla, o 1940 metais Aknystose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slapta daraktorinė mokykla, kur vaikus lietuviškai mokė Julija Smetonaitė (prezidento A. Smetonos sesuo). Dabar ant Aknystos upelio kranto, kadaise buvusioje Emilijos Venslovavičienės dvaro teritorijoje įsikūrę Aknystos socialinės globos namai, kurie glaudžia įvairaus amžiaus žmones su psichine negalia. Tik dvaro savininkės S. E. Venclovavičienės palikimą – kilnius ir pasiaukojančius darbus – šiandien tęsia socialinės globos namų darbuotojai. Apie kasdienius rūpesčius bei gyvenimą socialinės globos namuose mintimis dalinasi įstaigos vadovas Arūnas Kiaušas.

Svarbiausias rūpestis – žmogus, jo sveikata ir integracija į visuomenę

Aknystos socialinės globos namai turi savo istoriją. 1959 metais buvo įkurti pirmieji senelių namai, skirti globoti vienišus ir ligotus senyvo amžiaus žmones. Laikui bėgant, nuo 1962 metų, pastačius naująjį gyvenamąjį korpusą, Aknystos socialinės globos namai tapo užuovėja žmonėms su psichine negalia. Šiandien juose – 210 gyventojų, iš jų 120 gyvena įkurtuose penkiuose padaliniuose: Debeikių, Leliūnų, Kalvelių, Rubikių ir Šlavėnų filialuose. Pasak direktoriaus, svarbiausias rūpestis šiuose namuose – žmogaus sveikata bei pagalba integruojantis į visuomenę. Didelį dėmesį socialiniai darbuotojai kreipia į savarankiškos asmenybės vystymąsi. Mažesniuose filialuose yra galimybė žmones grupuoti pagal jų poreikius: vieniems reikalinga intensyvi slauga ir globa, o kitiems socialinių darbuotojų pagalba reikalinga tik tiek, kiek patys galėtų savarankiškai gyventi. Remiantis užsienio patirtimi, siekiama, kad žmonės galėtų gyventi mažesnėse bendruomenėse ir mažesniuose globos namų filialuose (po 1– 25 žmones). Dabar respublikoje vyrauja tendencija didelius globos namus skaidyti į mažesnius, siekiant užtikrinti žmonėms geresnes gyvenimo sąlygas, patogesnę ir jaukesnę aplinką. „Pastaruoju metu keičiasi ir visuomenės požiūris į psichinę negalią turinčius žmones. Dabar mes juos gebame priimti tokius, kokie jie yra, taip mažindami socialinę atskirtį tarp sveiko ir neįgalaus žmogaus“, – pasakoja A. Kiaušas.

img_0035

 Aknystos socialinės globos namų direktorius Arūnas Kiaušas / Nidos Treinytės nuotraukos

Kabineto durys atviros visiems

Direktorius neslepia, kad dirbti šį atsakingą darbą yra sunku. Kai kurie žmonės turi didele protinę negalią, kiti – mažesnę, todėl ir problemos – vienų didesnės, kitų mažesnės, o ir pačiam tenka gyventi neišjungiant telefono netgi naktį, kad kiekvieną minutę suspėtum atvykti į Aknystų socialinės globos namus padėti sergančiam žmogui, paguosti jį ar nuraminti. Juk atsakomybė pirmučiausiai tenka įstaigos vadovui. „Čia dirbdamas žmonių nemylėti negali. Kažkada ir jie buvo sveiki. Juk nežinosi, kur ir kada bėda tavęs tyko. Ryte dar būni sveikas, per pietus tave nutrenkė mašina, o vakare jau esi pakirstas gyvenimo ir tampi neįgaliu ligoniu… Išsigandę papildomų rūpesčių artimieji atveža pakirstus likimo žmones ir skuba palikti mūsų nuolatinei globai. Pasitaiko, kad aplankyti atvažiuoja tik susidarius finansinėms problemoms dėl testamento, palikimo, žemių paveldėjimo. Per ilgametę praktiką pastebėjome, kad globos namų gyventojus lanko tik apie 40 proc. artimųjų. Todėl jų meilę, pasitikėjimą ir prieraišumą stengiamės pelnyti patys. Mūsų gyventojai ypatingi, jautrūs, opūs, jaučia, kaip su jais bendraujama, kas juos myli daugiau ar mažiau. Jeigu pasitaiko didesnių bėdų, o personalo darbuotojas padėti negali, tada jie kreipiasi pagalbos į direktorių – mano kabineto durys atviros nuolat ir visiems“, – teigia įstaigos vadovas.

Mokosi ir siūti, ir turguje apsipirkti

Pasak A. Kiaušo, globos namų gyventojų diena įprasta, ji niekuo nesiskiria nuo mūsų gyvenimo. Gyventojai keliasi prieš pusryčius, kas šeštą valandą, kas anksčiau. Darbuotojai pastebėjo, kad įvedus žiemos laiką, kai kurie žmonės nubunda anksčiau ir laukia pusryčių. Sunkesniems ligoniams, gulintiems patale, socialinės darbuotojos padėjėjos padeda nusiprausti, apsirengti. Galintys pasirūpinti savimi patys tvarkosi kambarius, koridorius, išneša šiukšles. Po pusryčių aktyvesni gyventojai didesnę laiko dalį praleidžia darbo užimtumo centre. „Esame sudarę visas sąlygas darbui, įgūdžių lavinimui, kūrybai. Turime medžio dirbtuves, mokome velti iš vilnos, gabesnieji piešia, lipdo, mokosi siūti, megzti. Žmonių neverčiame aktyviai dalyvauti centro veikloje, jie pasirenka patys, atsižvelgdami į sveikatos būklę, gebėjimus bei pomėgius. Kai kurie tiesiog žiūri televizorių, skaito, vaikšto po lauką, dvaro parką. Suteikiame galimybę ir kitus pomėgius tenkinti. Būna ir taip, kad susėdę į autobusiuką važiuojam apsipirkti į Utenos turgų, parduotuves, grįždami apsilankome picerijoje. Pasak direktoriaus, globos namuose vykstantys kultūriniai renginiai ypač laukiami ir mėgstami, gyventojai juose aktyviai dalyvauja. Organizuojame šokių vakarus, koncertus, paskaitas, vakarones, švenčiame valstybines bei kalendorines šventes. Bendradarbiaujame su Anykščių r. socialinės globos namų filialais bei kitų globos namų gyventojais. Aktyvesni ir sveikesni žmonės patys dalyvauja saviveikliniame gyvenime. Su jais dirba meno vadovė Aušra Vidugirė, vaidinimus padeda organizuoti Rima Kalendienė, kapelai vadovauja Diana Smailienė“. Direktorius akcentuoja, kad kultūrinio gyvenimo yra daugiau, nei darbo užimto centre.

Neturinčiam pašaukimo pritapti būtų sunku

Darbuotojų personalas Aknystos socialinės globos namuose pakankamai didelis. Įstaigoje dirba 168 žmonės. 20 iš jų – socialiniai darbuotojai. Sveikata rūpinasi slaugos administratorė ir 12 slaugytojų kolektyvas. „Turime bendruomenės slaugytoją, kurios paslaugos prilygsta gydytojo darbui. Antraeilėse pareigose pusę etato dirba gydytojas-psichiatras, o dėl rimtesnių susirgimų kreipiamės į VšĮ Anykščių r. pirminės sveikatos priežiūros centrą. Džiaugiamės Debeikių ambulatorijos šeimos gydytojo R. Ramono teikiamomis paslaugomis bei išskirtine kantrybe, supratimu gydant mūsų namų gyventojus. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad mūsų įstaiga yra uždaro tipo, kad joje vykstantis gyvenimas yra slepiamas. Šis žmonių požiūris yra neteisingas. Mes – turime savo namus ir gyvename gyvenimą tokį, kaip kiti, visaverčiai žmonės. Mūsų gyventojai ir personalas yra viena, didžiulė šeima“, – atvirauja direktorius. Pasak direktoriaus, šiuose globos namuose neturinčiam socialinio darbuotojo pašaukimo bei išsilavinimo pritapti yra sunku. ,,Pradėjęs dirbti įstaigos vadovu pats pamačiau, kad man trūksta žinių, todėl turimą inžinieriaus-statybininko specialybę išmainiau į socialinio darbuotojo profesiją. 1999 metais Vilniaus universitete baigiau socialinio darbo specialiųjų profesinių studijų programą, Aknystos socialinės globos namuose dirbu nuo 1997 metų“, – pasakoja direktorius. Įstaigos vadovas, kalbėdamas apie personalą, išskyrė socialinio darbuotojo atsakomybę. „Socialinis darbuotojas dirba labai atsakingą ir sunkų darbą. Jis turi būti geras psichologas, jautrus kito skausmui, mandagus, didelės kantrybės ir atsidavimo žmogus. Nuo jo priklauso kitų žmonių gyvenimas bei sveikata bendruomenėje, žmogaus gerovė“, – pokalbio pabaigoje sako direktorius A. Kiaušas.

img_0062
Dvaro pastatas ir socialinės globos namai (kairėje)

img_0020 img_0025 img_0050

6

7. 0183 – Aknystos soc. globos namų Kalvelių filialas

202 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.