Home » Gallery » Aktualijos » Lietuviška ,,barnevernet‘‘ – noras padėti šeimoms ar sugriauti valstybės pamatus?

Lietuviška ,,barnevernet‘‘ – noras padėti šeimoms ar sugriauti valstybės pamatus?

Lietuviška ,,barnevernet‘‘ – noras padėti šeimoms ar sugriauti valstybės pamatus?

Daiva ČEPĖNIENĖ

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje pradėjusi veikti nauja vaiko teisių apsaugos sistema visuomenėje sukėlė chaosą. Paviešintas atvejis Kaune, kai iš Kručinskų šeimos buvo paimti vaikai, žmones sukėlė ant kojų. Šeimos rinkosi į mitingą reikalaudamos stabdyti nepagrįstą vaikų grobimą, sergančias šeimas gydyti, o ne žudyti, priimti pataisas įtvirtinančias proporcingumo, protingumo kriterijus vaiko teisių apsaugos srityje, kad taikomos bausmės atitiktų padarytų nusikaltimų sunkumą. Deja, reikalavimas buvo interpretuotas kaip paprasčiausias noras įteisinti smurtą. Atšaukti liepą įsigaliojusį įstatymą reikalaujantys tėvai sutinka, kad fizinės bausmės ar smurtas prieš vaikus negali būti leistini. Tačiau ar už pliaukštelėjimą atėmus vaikus išdraskyta šeima, joje augę vaikai nepatiria žalos? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis tik ėmėsi taisyti reformos spragas, tačiau šeimos tebegyvena baimėje, jaučiasi pažeidžiamos, valdžios socialinę politiką vadina tautos genocidu, kuris prievarta ardo šeimas, pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Internetinėje erdvėje netyla diskusijos, pasigirsta pastebėjimų, kad demokratinė mūsų šalies politika pastaruoju metu įgauna totalitarizmo atspalvių, kuomet valdžia imasi kiekvieno individo veiksmų ir asmeninio gyvenimo kontrolės. Teisininkų nuomone naujasis vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, jį taikant pažeidžiamas šeimų privatumas bei privataus gyvenimo neliečiamumas. Utenos apskrityje nuo liepos mėnesio, nustačius II grėsmės vaiko saugumui lygį, iš šeimų buvo paimta 60 vaikų, o daugiau nei 150 vaikų atskirta nuo tėvų taikant laikinąją priežiūrą. Ar šeimos ardymas dėl įtariamos nesaugios aplinkos vaikams, remiantis anoniminiais pranešimais nepažeidžia žmogaus, šeimos teisių? Ar nepagrįstas vaikų atėmimas, neturint įrodymų dėl smurto prieš vaiką, nėra kriminalinis nusikaltimas? Ar vaikų teisių gynimo sistemoje dirbantys specialistai visuomet kompetentingai vykdo savo pareigas, o įvėlę klaidą vertindami situaciją šeimoje ir nuspręsdami jos „likimą“ gali atsipirkti tik įspėjimu? Apie visa tai ir ar buvo reikalinga vaiko teisių apsaugos reforma, kaip papildoma priemonė apsaugoti vaikus, tuo metu, kai šalyje galiojo ir tebegalioja baudžiamasis kodeksas, kaip priemonė ginti žmogaus teises ir laisves nuo bet kokių nusikalstamų veiklų pasikalbėjome su Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigaliene.

img_0006

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigaliene / Daivos Čepėnienės nuotrauka

Daugiausiai paimtų vaikų Anykščiuose ir Utenoje

Per 5 mėnesių laikotarpį Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius sulaukė daugiau nei 500 pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Pasak I. Gaigalienės, tik keletas iš jų nepasitvirtino ar galimai buvo melagingi. Nustačius II grėsmės lygį, Anykščių rajone paimta 14, o Utenos rajone – 15 vaikų, kuriems nustatyta globa. Tai didžiausi skaičiai, lyginant su kitais Utenos apskrities rajonais. Zarasų rajone 13 vaikų iš 7 šeimų. Ignalinos rajone 4 vaikams, Visagine 5, Molėtuose 4. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, panikuoti nėra dėl ko. Vaikų nuo jų įstatyminių atstovų teismo sprendimu atskirta ne daugiau nei iki liepos 1 dienos, kai įsigaliojo reforma. Tikrinti situacijų šeimose vykstama pagal kiekvieną gautą, net ir anoniminį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. ,,Aš dėl to tik džiaugiuosi, nes taip galbūt mes užkertame kelią galimai nelaimei. Kiekvienu atveju yra žiūrima kaip padėti šeimai, kad vaikai liktų toje šeimoje‘‘, – teigė I. Gaigalienė. Taigi pateikti skaičiai visuomenės neturėtų gąsdinti, nes jie panašūs ir net kai kuriuose rajonuose mažesni lyginant su ankstesniu laikotarpiu, kuomet dar nebuvo įsigaliojusi naujoji vaiko teisių apsaugos sistema. Kalbant apie Utenos rajoną, 2017 metais laikinoji globa buvo nustatyta 23 vaikams. Nuo 2018 metų pradžios iki dabar – taip pat 23 vaikams. Didesnė dalis vaikų atskirtų nuo įstatyminių atstovų yra vis tik iš anksčiau tarnyboms žinomų šeimų. Skyriaus vedėja patikino, kad 8 vaikai (iš minėtų 60) jau grįžo į biologinių tėvų šeimas, su šeimomis dirba specialistai padedantys įveikti iškilusias problemas.

<…>

Daugiau skaitykite trečiadienio „Utenos apskrities žiniose“ 

529 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.