Home » Spindulys » Savanorių teikiama pagalba silpniesiems – aukso vertės

Savanorių teikiama pagalba silpniesiems – aukso vertės

Savanorių teikiama pagalba silpniesiems – aukso vertės

Nida TREINYTĖ

Neseniai – gruodžio 3 d. – Europoje buvo minima tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Utenos mieste žmones su negalia vienija net trys organizacijos: Utenos rajono neįgaliųjų draugija (vadovė Sandra Ragaišytė), Utenos krašto žmonių su negalia sąjunga (vadovė Nijolė Gaivenienė) ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Utenos Viltis“. Apie pastarosios bendrijos narių gyvenimą bei veiklą šioje organizacijoje mintimis pasidalinti sutiko bendrijos vadovė Aldona Vėbrienė.

Viltiečių diena prasideda nuo puodelio kavos ir bendrystės

Pasak A. Vėbrienės, ben­drijos misija atstovauti sutrikusio intelekto asmenų ir jų šeimos interesams bei ginti jų socialines ir pilietines teises. Globos bendrijoje „Utenos Viltis“ žmonėms suteikiama galimybė saugiai ir prasmingai praleisti dieną, kai jais negali pasirūpinti artimieji. Bendrijos prioritetas – padėti neįgaliems žmonėms tapti savarankiškais – tobulinti socialinius įgūdžius bei mokytis įvairių, kasdienių darbų.

Viltiečių diena prasideda nuo atėjimo į bendriją. Dar gatvėje pasitinkame savo narius ir padedame jiems saugiai pasiekti mūsų patalpą, kuri įsikūrusi viename iš pastatų Aukštakalnio mikrorajone. Daugelį mūsų narių kiekvieną dieną atveda tėvai ar kiti šeimos nariai, o toliau laiką leidžiame kartu, bendrijoje. Stipresnės sveikatos žmonės ateina patys, o keli net atvažiuoja dviračiais“, – pasakoja „Utenos Vilties“ vadovė. Belaukiant tinkamo meto pokalbiui, į globos bendriją vienas paskui kitą rinkosi įvairaus amžiaus žmonės, o keletas jau sėdėjo prie pusryčių stalo ir dalinosi įspūdžiais. Per pusryčius prie kvapnaus kavos puodelio bendrijos nariai susipažįsta su veikla, kuri jau būna suplanuota ir numatyta iš anksto, ir su nekantrumu laukia užsiėmimų pradžios. Dienos temos užrašomos ant lentos, o jos būna įvairios: savarankiškų gebėjimų ugdymas, saviraiška, užimtumas amatais bei meninių gebėjimų lavinimas su asistento pagalba, atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus žmogaus gebėjimus. „Individualus užimtumas yra bene svarbiausia ugdymo dalis, todėl mes siekiame padaryti viską, kad mūsų bendrijos narys būtų kuo savarankiškesnis namuose bei patogiai jaustųsi socialinėje aplinkoje ar išėjęs į visuomenę. Skatiname pasitikėjimą, laviname gebėjimus ir siekiame, kad namuose tėvai ir artimieji už juos atliktų kaip galima mažiau darbų. Susitikimų su tėvais metu aptariame aktualias problemas bei ieškome abipusių spendimo būdų, džiaugiamės bendrijos narių pasiekimais, įvertiname jų galimybes tobulėti. Vieni mieliau mokosi skaityti, skaičiuoti, kiti kompiuteriu renka tekstus, internete ieško informacijos, treti veria karoliukus, piešia, lipdo, karpo ir t. t. Mūsų bendrijos nariai yra suaugę žmonės, bet savarankiškumo tenka mokyti mums. Svarbu, kad mūsų bendruomenės nariai nesėdi namuose užsidarę tarp keturių sienų, o renkasi bendrystę“, – pasakoja vadovė A. Vėbrienė.

img_0008

„Utenos Viltis“  bendrijos vadovė Aldona Vėbrienė / Nidos Treinytės nuotrauka

Padeda tėvai ir savanoriai

A. Vėbrienė įvardija, kokia svarbi yra tėvų bei savanorių pagalba. Bendrija vienija apie 200 žmonių. Iš jų 107 žmonės yra su negalia, o kiti – juos globojantys artimieji, kurie yra neatsiejama bendrijos „Utenos Viltis“ dalis. „Tėvai ir šeimų artimieji mus lydi ir sėkmių, ir nesėkmių metu. Su jais dalyvaujame įvairiuose renginiuose, keliaujame, lankomės kitose neįgaliųjų bendruomenėse. Bet turime ir vienišų žmonių, kuriais niekas nepasirūpina. Prie mūsų bendrijos veikia dienos užimtumo neįgaliųjų ugdymo grupė, į kurią renkasi ne vyresni nei 21-erių metų amžiaus žmonės. Čia jie gali pasijusti saugūs, ramūs, visą dieną užsiima mėgstama veikla, mokosi šokti, dainuoti, groja. Maistą gaminamės patys ir pusryčiaujame bei pietaujame prie to paties – bendrystės stalo“, — pasakoja bendrijos vadovė. „Utenos Viltis“ vykdo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektą, už gaunamas lėšas išsilaiko patys: moka už patalpų nuomą, perka įvairias priemones užimtumo veikloms, keliauja, moka atlyginimus darbuotojams (iš viso dirba 6 asmenys). Pasak A. Vėbrienės, savanorystė – geranoriška veikla, iš savanorių atimanti daug jėgų ir asmeninio laiko, tačiau jų rūpestis bei suteikiama pagalba silpnesniesiems yra aukso vertės. Didžioji dalis savanorių yra bendrijos narių tėvai, broliai, seserys, kiti šeimų artimieji. Dažni savanoriai yra buvę ir esami Utenos kolegijos studentai, „Maisto banko“ akcijų dalyviai bei pavieniai žmonės. „Pastaruoju metu pastebėjome, kad pelnėme ir Aukštakalnio aplinkinių gyventojų dėmesį. Jie mus pažįsta ir laiko savo kaimynais. Džiugu, kad atėję į bendriją, patys pasiteirauja, ar nereikia mums kokios nors pagalbos“, – atvirauja pašnekovė.

Sudarytos puikios sąlygos laikinam gyvenimui

Didžiąją dienos dalį praleidžiame bendrijos patalpose, todėl labai svarbu, kokia aplinka mus supa, kaip jaukiai ir patogiai galime jaustis. Bendradarbiaujant su Utenos regioninio profesinio mokymo centru prieš gerus metus buvo remontuojamos bendrijos patalpos. Buvo abipusė nauda – moksleiviai atliko praktiką, o neįgaliųjų organizacija galėjo džiaugtis jaukiomis ir atnaujintomis patalpomis. Bendrijos patalpose įrengti ne tik darbo kambariai, kuriuose vyksta įvairi veikla, bet ir kambarėliai poilsiui, sportui. Norintys pamiegoti, gali nueiti į miegamuosius kambarius, muzikuojantiems bei šokantiems skirta didesnė patalpa. Virtuvėje mokomės gaminti maistą, yra dušas bei skalbykla su keliomis automatinėmis skalbimo mašinomis. Privatiems pokalbiams ar asmeninių problemų aptarimui su specialistais, suteikiama nuošalesnė ir jaukesnė patalpa, kurioje galima pakalbėti įsitaisius ant patogių fotelių, o šiltą vasaros dieną įkvėpti gryno oro balkone, kuriame vazonuose auginamos daržovės ir gėlės.

Gruodis bendrijai – ypač užimtas mėnuo. Gruodžio 3-iąją kartu su kitomis Utenos neįgaliųjų žmonių bendruomenėmis minėjo tarptautinę neįgaliųjų dieną ir dalyvavo renginyje Utenos kultūros centre. Artėja didžiosios metų šventės, o neįgaliaisiais besirūpinantys puoselėja svajonę ir viliasi, kad ji kitais metais išsipildys. „Svajojame apie laikino atokvėpio tėvams paslaugą, kurios mums taip trūksta, žinoma, ir specialisto, kuris galėtų šią paslaugą vykdyti… Dar viena gera žinia, kuri nebe už kalnų – 2019 m. sausio 24 dieną minėsime mūsų organizacijos 25-ąjį gyvavimo jubiliejų“, – pasakojo A. Vėbrienė.

1-10

Užimtumo veiklos / Bendrijos archyvo  nuotraukos

1-4

1-20

935 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Zita parašė:

    Labai džiugu ir prasminga , kad Lietuvoje yra tokie atsidavę ir geranoriški žmonės. Šiais laikais ne taip paprasta išgirsti gerą ir atjaučiantį žodį , nekalbant apie didelius darbus,kuriuos atlieka bendrija „Viltis“. Gal tie žmones ,kurios globoja ir jais rūpinasi Aldonos Vėbrienės vadovaujamas kolektyvas ,net ir nejaučia ,kad likimas ne viskuo juos apdovanojo .Tačiau jų artimieji tikrai turi būti dėkingi ,kad jiems suteikta galimybė dirbti savo darbus ir užsiimti mėgiama veikla,kol veikia „Viltis“.Gražių ir sėkmingų ateinančių 2019 metų visiems , o poniai Aldonai daug stiprybės ,kantrybės ir neišenkančios energijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.