Home » Protakos » Sukvietė naujasis Anykščių bibliotekos leidinys

Sukvietė naujasis Anykščių bibliotekos leidinys

Sukvietė naujasis Anykščių bibliotekos leidinys

Dalia SAVICKAITĖ

Anykščiai garsėja ne tik savo lankytinais objektais, literatūriniu palikimu ir jo pagrindu įkurtais memorialiniais muziejais, bet ir bibliotekinio darbo kokybe, įvairove, labai jaukia, estetiškai patrauklia biblioteka. Anykščių, beje, kaip ir visų kitų Utenos apskrities rajonų, bibliotekos (išskyrus Visagino) yra renovuotos, modernizuotos, perstatytos, išnaudojant atitinkamos vietovės savitumus pritaikytos šiuolaikiniams reikalavimams. Visagino bibliotekininkai, ieškodami kokybiško bibliotekinio darbo pavyzdžių, pirmiausia nusprendė vykti į Anykščius. Šioje bibliotekoje dirbanti Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos pavaduotoja Audronė Berezauskienė joje labai sėkmingai ir kūrybingai plėtoja kraštotyrinį darbą, o jis šiandienos moderniojoje bibliotekoje – viena iš esminių prasmių. Informacijos apie regioną ir jo žmones rinkimas, sisteminimas, jos pateikimas vartotojams virtualioje erdvėje yra esminis veiklos baras, šaliai ir pasauliui pristatantis vietovės ypatumus. Nuo vietovės patrauklumo priklauso ir investicijos į jį…

Į prasmingo, nevienadienio Knygos pagerbimui skirto renginių ciklo renginį, skirtą naujos knygos sutiktuvėms, gruodžio 8 d. išsiruošė ir visaginiečiai. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje tądien buvo pristatytas ilgai lauktas, labai vertingas Anykščių kraštą ir jo tyrėjus reprezentuojantis leidinys „Anykščių kraštotyrininkai: Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“, kurį parengė profesorius Osvaldas Janonis, Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė su to pat skyriaus darbuotojomis Ligita Matuliene ir Birute Venteraitiene. Knyga buvo išleista rėmėjų lėšomis.

Nauja knyga džiaugėsi gausus būrys anykštėnų ir svečių. Sudarytojų vardu palinkėjimus renginio dalyviams išsakė Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė J. Skačkauskienė. Padėkas rėmėjams įteikė Anykščių meras K. Tubis ir bibliotekos skyriaus vedėja A. Berezauskienė. Įžvalgomis apie naująją knygą ir bibliografinio darbo svarbą dalijosi nemažas būrys kalbėtojų. Kraštietis, dabar Ignalinoje gyvenantis gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius džiaugėsi anykštėnų optimizmu, pulkininkas, kraštotyrininkas Gediminas Grina prisiminė savo studijų metus, kada tyrimus papildydavo bibliografiniais įrašais. Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos pirmininkė Regina Smetonaitė džiaugėsi knyga ir pažymėjo, kad 777 puslapių (tiek puslapių yra sudėjus abi biobibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ dalis) nebūtų, jei ne sudarytojų atkaklumas, užsispyrimas, degimas idėja, meilė savo darbui ir užsibrėžto tikslo siekimas. Anykščių r. savivaldybės vyriausiasis specialistas, istorikas, kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas pabrėžė nuorodų, šaltinių svarbą, rengiant informacinius leidinius. Puikiu darbo rezultatu džiaugėsi ir rengėjus dovanomis apdalijo kraštotyrininkas Tautvilis Uža. Sveikinimo žodį tarė muziejininkas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius. Jis paragino kraštotyrinę medžiagą, kuri dabar glūdi archyvuose, nuskenuoti ir paskelbti viešai. Renginio metu buvo atidaryta edukacinių-informacinių plakatų paroda „Anykščiai XIX a. – XX a. pradžios knygose“. Parodos idėjos autorius prof. O. Janonis. Ją pristatė B. Venteraitienė.

SONY DSC

Kraštotyrinio leidinio sudarytojai

Anykštėnus sveikino ir gerosios patirties „pasisemti“ atvykę visaginiečiaiː Visagino viešosios bibliotekos direktorė Dalia Sargūnienė ir Visagino savivaldybės specialistė Irena Rokickaitė. Man teko kalbėti apie tai, kad bibliotekininko, kaip ir gydytojo, profesinė etika reikalauja į visus žmones žiūrėti vienodai, teikti jiems reikalingą pagalbą, esant reikalui neleisti politikams iškraipyti istorijos sau palankiu rakursu, kaupti informaciją apie faktus, kiek palankūs ar nepalankūs jie būtų jų vykdomai politikai, nes nėra blogų ar gerų įvykių. Įvykiai tik yra arba nėra ir jie visi iki vieno turi būti atspindėti kaupiamoje kraštotyrinėje medžiagoje, bibliografinėse nuorodose į jų aprašymus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad plačiame informacijos sraute būtinai reikalingi kelio ženklai, nurodantys kelią į temą, kuri domina, kad žmogus neklaidžiotų. Prisimindama savo darbo patirtį bibliotekoje minėjau, kad jauniems bibliotekininkams dažniausiai aktualu aktyviai veikti, t. y. organizuoti renginius, bendrauti su žmonėmis, o vyresnieji realiai suvokia, kad koncentruota informacija – bibliografijoje, kad tai bibliotekos darbo esmė, nes nesisteminta leidinių, dokumentų sankaupa yra beveik bevertė…

Ne tik pažintis su leidybine bibliotekos patirtimi, puikiais, paslaugiais, maloniais, kompetentingais bibliotekos darbuotojais tądien praturtino visaginiečius. Suprasta ir dar kai kas – keitimasis patirtimi, kuris sutriko panaikinus apskritis, yra labai reikalingas. Pasauliui gal ir nelabai aktualu pažinti vieną kurį mažą taškelį – jis dažniausiai dabar tam tiesiog nebeturi tiek laiko, bet jei kurtųsi savitas, paribinis Rytų Aukštaitijos lankytinas regionas su tranzitiniais turistiniais maršrutais, išloštų visi. Tam reikia nedaug: sąlygų darbui, kompetentingų specialistų, gebančių kaupti, sisteminti, viešinti savivaldybių teritorijų savitumus pristatančią rašytinę ir vaizdinę informaciją, turizmo vadybininkų, gebančių surinktas žinias materializuoti, o savivaldybių politikams – noro bendrauti. O pradžių pradžia – knyga. Tokia, kokią tądien pristatė anykštėnai, nes (biografijų ir nuorodų į jų darbus, publikacijas rodyklės) biobibliografija – ta verdenė, kuri gaivina pakilusius eiti pažinimo keliu.

SONY DSC

Renginio dalyviai

479 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.