Home » Gallery » Veidai » Pirtininkė Nijolė Nagurnaitė kvapniausias vantas ypatingoms progoms saugo šaldiklyje

Pirtininkė Nijolė Nagurnaitė kvapniausias vantas ypatingoms progoms saugo šaldiklyje

Pirtininkė Nijolė Nagurnaitė kvapniausias vantas ypatingoms progoms saugo šaldiklyje

Kristina SAKAITĖ

Pirtis nuo seno tarnavo higienos poreikiams, dar prieš kelis dešimtmečius, o vienur kitur ir dabar, joje buvo rūkomi mėsos gaminiai, pirtis atstodavo ir nedidelę gydymo įstaigą, kurioje vietos žiniuonės pasiligojusius užkalbėdavo ir „užglostydavo“ nuo įvairių negalavimų. Dabar į pirtį einama ir pramogai, ir dėl sveikatinimo procedūrų, tačiau kodėl vieni pasikaitinę pirtyje jaučiasi pavargę, o kiti – lyg naujai gimę? Ignalinietė pirtininkė Nijolė Nagurnaitė, pirmąsias žinias apie pirtyje vykstančius procesus gavusi iš žymaus Latvijos pirtininko, gydovo Ziedonio Karklinš, dėl to nė kiek nesistebi ir pataria, kokių klaidų geriau nedaryti, kad pirties procedūros suteiktų maksimalią naudą fizinei ir dvasinei sveikatai.


Dauguma žmonių, eidami į pirtį, patys pasirūpina įvairiomis procedūromis. Kiek svarbus pirtininkas ir kuo skiriasi procedūros, kai jas atlieka specialiai to mokęsis ir pasiruošęs žmogus?

Prieš 15 metų, kai sužinojau, kad yra tokia Baltijos pirties akademija, užsirašiau į mokymus. Mes buvome pirmoji pirtininkų laida, kuriuos mokė žinomas pirtininkas iš Latvijos. Mokymo programa buvo apie žmogaus sveikatinimą, atsipalaidavimą, naujų jėgų įgijimą. Dabartinis gyvenimo tempas, būdas, konkurencija verčia mus ieškoti, kur galėtume pabūti jaukiai, šiltai, saugiai, išprakaituoti visas neigiamas energijas, toksinus. Pirtis yra ta vieta, kur visa tai vyksta.

Mūsų mokytojas sakydavo, kad žmogus sulaukęs 30–40 metų jau būtinai turėtų eiti į pirtį, nes pradeda mažiau judėti, organizmas užsiteršia. Išprakaituoti pirtyje nereikia daug pastangų – čia lyg ir tinginio sveikatinimosi būdas.

Dabar mokymo programa, kurią baigiau yra patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, mes turime teisę vesti paskaitas, kaip sveikai pirtintis ir nepakenkti sveikatai.

Pirtininkas labai svarbus, nes žmonės įpratę, kad pirtis – tai karščio kamera – didelė orkaitė, ir kas ilgiau joje išsėdės, gaus medalį. Įėję į pirtį puola vanotis, išsikaitinę – praustis šaltu vandeniu, bet yra sistema kaip sveikai mėgautis pirtimi.

dsc_0209

Ignalinietė Nijolė Nagurnaitė pataria nors kartą per mėnesį išbandyti apie pirties procedūras  / Kristinos Sakaitės nuotrauka

Ar nuo jaunystės mėgote lankytis pirtyje?

Vaikystėje lankiausi paslaptingoje dūminėje kaimo pirtyje, kurioje buvo šiek tiek mistikos. Ateidavo močiutė, kuri mokėjo įdomių dalykų, pvz. subraukymo nuo potrūkio. Mama pasakodavo, kad vykdavo stebuklingų pagijimų po pirties procedūrų. Daug lietuviškų papročių susijusių su pirtimi, tačiau kai buvau panelė ir turėjau metro ilgio kasą, plaukai po pirties įsigerdavo rūkytų lašinių, kumpio kvapo (nes prieš tai pirtyje rūkydavo mėsos gaminius). Tuo laikotarpiu man pirtis nepatiko, nes tekdavo prieš šokius perplauti galvą namuose, kad plaukai nesmirdėtų. Maždaug 30-ties atradau augalus (mano mamutė buvo žolininkė, tepalus, mikstūras darydavo), energiją sužadinančias pirties, grožio procedūras.

Kaip atsirinkti, sausa ar drėgna pirtis naudingesnė?

Oras pirtyje turi būti drėgnas, nes mūsų kvėpavimo takai drėgni. Sausas oras tinka tik labai sveikiems žmonėms, kurių gleivinė, kvėpavimo takai sveiki. Jeigu sausai kosti, bet nekarščiuoja, žmogus drėgnoje pirtyje su eteriniais aliejais gali palengvinti negalavimą. Galima naudoti eukalipto, kenio, pušų, rozmarino eterinius aliejus, bet jokiu būdu jų nepilti į vandenį ir ant akmenų, nes aliejai susvyla ir skleidžia ne naudingąsias, bet nuodingas medžiagas. Geriausia kelis lašus eterinio aliejaus pilti ant sienų arba įlašinti į druską ir ją papyluoti iš vieno indelio į kitą.

Minėjote, kad negali vanotis vos įėjus į pirtį.

Pirmą kartą užėję atsipalaiduojame, paliekame blogas mintis. Energizuojame vandenį. Pirmas užėjimas į pirtį turi būti ne aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, kad organizmas nepatirtų šoko. Po to nereikia pulti į šaltą vandenį – geriau apsiprausti drungnu, kad neužsidarytų poros. Pirtininkas tuo tarpu turėtų nuplauti gultus, išvėdinti garinę. Pirties vėdinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Jeigu šeimininkas šaukia „Neišleisk karščio!“, tuomet atsiprašau – kas ten per pirtis, jeigu negalima atidaryti durų? Nevėdindami pirties mes atsiduriame ne tik tarp kūno išskiriamų toksinų, kurie pakyla kartu su garais, bet ir energetiniame purve.

Ar pirties metu reikia vartoti skysčius ir kaip su pirties procedūromis dera stipresni gėrimai?

Pertraukose reikėtų gerti žolelių arbatas, labai gerai gauromedžio arbata, dar viena pirties arbata – iš šviežių beržų lapelių (50 proc.), dilgėlių ir pipirmėtės (po 25 proc.) Ji skatina inkstų funkciją, papildo organizmą mikroelementais. Kas mėgsta gali turėti pomidorų sulčių ar sulos. Galima gerti kefyro, mineralinio vandens. Apie alkoholį net nekalbu – jis nesuderinamas su pirtimi. Juk ateini valytis, tai kam vėl organizmą teršti?

Jeigu kas nors neįsivaizduoja pirties be baliaus, tai bent jau „linksmąją“ dalį atidėti po pirties, nes karštyje išgėrusiam žmogui pavojinga, gali spazmuoti kraujagyslės, žmogus neadekvačiai priima karštį ir šaltį.

Daugiau pirtininkės patarimų skaitykite trečiadienio „Utenos apskrities žinių“  priede ŠEIMAI IR NAMAMS. 

20170929_010103

Klevo lapų vantos dedamos po galva / N. Nagurnaitės asmeninio albumo nuotraukos

20180809_080602

Pirtininkė riša vantas iš Ignalinos apylinkėse surinktų augalų

13880342_1473752702650475_4309950686370283703_n

Populiariausios – beržinės vantos

20171022_184909

1006 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (2)

  1. Rasa sako:

    Nijolė puiki pirties žinovė. Teko drauge su ja būti pirtyje, vanotis ir uosti jos vantų. Ji nuostabi pasakotoja, pirties apeigų meistrė! Nežinia, ar po teisingos pirties ar nuo jos pozityvumo jautiesi it naujai gimęs😊

  2. Ramunė sako:

    Kiekvieną kartą, kai prisimenu pirties mokymus Palūšės dūminėje pirtelėje, per kūną prabėga malonūs šiurpuliukai. Nijolė yra pirtininkės pavyzdys, nes ji be jokio pavydo (nepykit brangūs, lietuviai, bet retas mokytojas yra be šios ydos) dalinasi savo žiniomis. Noriu palinkėti šiai Lietuvos miškų šamanei nešti šviesą, kuri ne tik visus tamsumus prašalins, bet atves pirties mylėtojus į naują pojūčių erą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.