Home » Aplinkosauga » Milijoninė plėšrūnių pamaina iš inkubatorių netrukus keliaus į ežerus

Milijoninė plėšrūnių pamaina iš inkubatorių netrukus keliaus į ežerus

Milijoninė plėšrūnių pamaina iš inkubatorių netrukus keliaus į ežerus

Kristina SAKAITĖ

Prie žuvininkystės ūkių jau rikiuojasi eilės – tvenkinių savininkai skuba įsigyti vienmečių, dvimečių karpių, plačiakakčių, lynų, baltųjų amūrų ir kitos žuvies savo vandens telkinius įžuvinti. Kovas–gegužė tam palankiausi mėnesiai.

Į šalies ežerus taip pat bus paleista tūkstančiai žuvių lervučių ir paaugintų šiųmetukių – ešerių, lašišinių žuvų, ungurių, šamų.

Drūkščių ežere (Ignalinos r.) šią savaitę jau pradėti žvejoti lydekų reproduktoriai, Strigailiškio tvenkiniuose auga motininės lydekos, iš kurių imami ikrai. Apvaisinti jie kelias savaites „gyvens“ inkubaciniame ceche, paauginti lydekų jaunikliai keliaus į Lietuvos ežerus.

Retas žvejas nenorėtų pagauti kelių kilogramų plėšrūnės, tačiau su tokiu laimikiu pasiseka ne visiems.

„Lydekų paklausa dabar labai didelė – plėšrių žuvų žvejyba patraukli, jų daug sužvejojama. Jaučiamas lydekų stygius“, – sako Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rytų regiono žuvivaisos poskyrio (Ignalina) vyriausiasis specialistas Ademaras Bugailiškis.

Pagal planą, šiemet ignaliniečiai turi žuvinti apie 1,5 mln. paaugintų jauniklių (25–30 d.) ir apie 3 tūkst. šiųmetukių lydekaičių“,

Pernai Stigailiškyje paaugintais jaunikliais įžuvinti Mūšėjo, Rubikių, Smulkio ežerai Anykščių rajone, žuvų įleista Alksnaityje, Asalnuose, Baluoše, Dysnuose, Disnykštyje, Dringyje, Erzvėte, Linkmene, Lūšiuose, Ūsiuose (Ignalinos r.), lydekaičių kliuvo Alaušo, Tauragno, Sylio, Uteno ežerams Utenos rajone.

Įžuvinę ežerus pagal numatytą planą, žuvies likutį ignaliniečiai parduoda privatininkams. Jų sulaukia net iš Žemaitijos. Priežastis paprasta – Aplinkos ministerijos nustatyto įžuvinimo plano turi laikytis ir išnuomotų ežerų šeimininkai, tad žuvies poreikis visada yra, be to, valstybiniame ūkyje lydekaičių įsigyti galima pigiau nei privačiuose ūkiuose. Apie tūkstantis vienetų paaugintų jauniklių žuvivaisos ūkyje kainuoja kelis eurus, šiųmetukes parduoda pagal svorį – už kilogramą susidaro keli eurai, o privatus ūkis prašo euro už vienetą.

Į tvenkinius keliauja ir lydekos, ir amūrai

Specialistai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais ežeruose gerokai sumažėjo brakonierių, tačiau prasitaria, kad kartais nesusipratimų kyla dėl  itin „pilietiškų“ žvejų mėgėjų, kurie, pamatę mokslininkų ar verslininkų tinklus, skuba apie tai pranešti aplinkosaugininkams. „Pamato su motoriniais varikliais plaukia, vadinasi – brakonierius. Kaip ir daug kur – perlenkiama lazda“. A. Bugailiškis giria aplinkosaugininkus, ypač Utenos gyvosios gamtos inspektorius, kurie puikiai atlieka savo darbą, bet sako, kad brakonierių sumažėjo ne todėl, kad uždraudė tinklus pardavinėti ar buvo „imtasi priemonių“ – tiesiog nebeliko kam brakonieriauti. Ištuštėjo kaimai – žmonės išmirė, emigravo. „Atsimenu, net į tvenkinius pažvejoti kiek brakonierių ateidavo – iš Ignalinos, aplinkinių kaimų, o dabar nebėra žmonių“.

Paklaustas, kur važiuoti lydekų žvejoti, pašnekovas pusiau rimtai sako – į ežerus, kuriuos įžuvina. Kai prasideda lydekų sezonas, žvejų valtys išduoda, kuriame ežere daugiausia laimikio. Tiesa, kai kurie labiau mėgsta žvejoti nuosavuose tvenkiniuose. Specialistas vardija klaidas, kurias daro nuosavųvandens telkinių savininkai. Dabar populiaru į tvenkinius prileisti amūrų, tačiau per gausus jų kiekis duoda atvirkštinį rezultatą – vanduo ne išvalomas, o teršiamas. „Amūras žolėdis, bet jis kaip žąsis – kiek suėda, tiek ir grąžina į tvenkinį, todėl vanduo dumblėja. Kad valytų tvenkinį, žuvies reikia įleisti saikingai. Amūrai iki šaknų žolės nesuėda, tik nukerpa ir palieka stiebus, tuomet tvenkinyje atsiranda deguonies stygius. Norint išlaikyti švarų tvenkinį, reikia leisti plačiakakčius, jeigu nepadeda, jau minėtus amūrus. Jeigu nori švaraus tvenkinio, kuriame galėtum išsimaudyti, negalima leisti karpių, jie knisa dugną ir taip maitinasi, todėl vanduo visąlaik dumblinas. Kuojos, lynai, ešeriai, amūrai, plačiakakčiai, starkiai, karosai tvenkiniui nepakenks. Sudarius ežerinę ekosistemą, žuvys viena kitai netrukdo.

Dabar Trakų Vokėje prasidėjo vaivorykštinių upėtakių inkubacija. Tai atvežtinė žuvis (pas mus gyvena margasis upėtakis), auga greitai, plėšrūnė, gaudyti nesunku – labai rekomenduočiau. Pernai mes taip pat prekiavome šiomis žuvimis. Šamas yra sanitaras – jeigu į tvenkinį įleisi šamą, jis vienas ir šeimininkaus. Šios žuvies apetitas vis didėja ir ji neturi priešų – ėda viską, kas pasitaiko pakely. Žmonės kartais skundžiasi – kaip išnaikinti šamus: kažkada įleido tris į tvenkinuką, o dabar jame niekas nebekimba – nebeliko jokių konkurentų… Apie tai reikėtų pagalvoti anksčiau“.

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadienį „Utenos apskrities žiniose“ .

dsc_0039

„Mūsų arkliuks – inkubacinis cechas“, – sako  Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rytų regiono žuvivaisos poskyrio (Ignalina) vyriausiasis specialistas Ademaras Bugailiškis / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_0042

Tvenkiniuose Strigailiškyje (Ignalinos r.) auginamos įvairių rūšių žuvys, daugiausia – lydekos

dsc_0031

Inkubaciniame ceche

dsc_0025

dsc_0006

Muziejuje – nuo 1962-ųjų veikiančio žuvivaisos ūkio istorijos fragmentai

img_20170424_123027

Išimami ikrai / Rytų regiono žuvivaisos poskyrio archyvo nuotraukos

img_20170425_115727

img_20170504_102342

9

12

img_20170512_085733

959 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.