Home » Gallery » Verslas » Debeikiuose pradėta netradicinė ūkio veikla gąsdino aplinkinius gyventojus

Debeikiuose pradėta netradicinė ūkio veikla gąsdino aplinkinius gyventojus

Debeikiuose pradėta netradicinė ūkio veikla gąsdino aplinkinius gyventojus

 

Daiva ČEPĖNIENĖ

Nenustebsi išgirdęs, kad žmonės, ypač gyvenantys provincijoje, imasi vienokios ar kitokios ūkinės veiklos. Auginti gyvulius, grūdines kultūras, daržoves ir pan. Lietuvoje įprasta. Tačiau sužinojus, kad štai ūkininkų šeima augina žolę, o tiksliau – rtitininę veją, kiek nustembi. Kur tą žolę galima realizuoti, kas ją perka, ar apsimoka ją auginti? Tokios veiklos prieš dešimtmetį ėmęsi Debeikių seniūnijos ūkininkai Gita ir Kęstutis Opulskiai nustebino ir aplinkinius gyventojus. Vietiniai į netradicinę veiklą lietuviškame kaime žiūrėjo atsargiai, stebėjo, kaipgi čia į kaimą atvykę miesčionys augins tą žolę. Gyventojai pamatę, kaip užauginta veja nuimama, pradėjo svarstyti, kad po kokių 5 metų jos auginimo vietose susiformuos vandens telkiniai. Anot K. Opulskio, norint plėstis reikėjo ieškoti, kur išsinuomoti daugiau žemės. Bet vietiniai žmonės nenorėjo jos ūkininkui nuomoti, žinodami, kad žemė bus naudojama vejai auginti. Žmonės baiminosi, kad kasmet nuimant sluoksnį po sluoksnio užaugintos vejos, suvyniojus ją į ritinius ir pardavus, taip galima ir visą šventą tėvų žemelę išparceliuoti. „Turėjau žmonėms sakyti, kad ne veją auginsiu“, – prisiminimais apie ūkininkavimo pradžią dalijosi Debeikių seniūnijoje ūkininkaujantis Kęstutis Opulskis.

Nesitikėjo pajamų iš tradicinės veiklos

Kęstutis ir Gita Opulskiai, abu kilę iš Kauno, nusprendė apsigyventi ir verslą pradėti kurti Anykščių rajone, Debeikių seniūnijoje, Kalvelių kaime. „Apie 2006–2007 metus mums, kaip ir daugumai tuo metu, reikėjo vasarnamio ar sodybos. Taip ir nusipirkome sodybą netoli Debeikių. Aplink sodybą turėjome 12 hektarų žemės, su ta žeme reikėjo kažką daryti, todėl nusprendėme imtis ritininės vejos auginimo“, – pasakojo pašnekovas. K. Opulskis yra įgijęs agronomijos magistro laipsnį, todėl turėdamas reikiamų žinių ieškojo kažkokios netradicinės veiklos žemės ūkio sektoriuje. „Mūsų žemės čia absoliučiai nederlingos, todėl gauti pajamas iš tradicinės grūdininkystės ar pan. buvo, ko gero, nerealu. Todėl pasirinkome netradicinę šaką. Tuo metu Lietuvoje veikė tik viena įmonė, užsiimanti vejos auginimu, bet ji šiuo metu tokios veiklos nebevykdo. Turėjome kitus pajamų šaltinius, aš dirbau darbus, susijusius su žemės ūkiu, paraleliai vystėsi mūsų šeimos verslas“, – pasakojo K. Opulskis. Taigi per 10 metų Opulskių laukuose, kur auginama ritininė veja, dar nesusiformavo nė vienas vandens telkinys ar ežeras. O prekinis ženklas „Senųjų Kalvelių ūkis“ sukurtas norint pratęsti senojo kaimo istoriją, kuriame, kaip sako ūkininkas K. Opulskis, dar prieš melioraciją stovėjo 18 sodybų, o dabar telikusios 3, tarp kurių ir Opulskių ūkis.

Didžiausia investicija į žmogiškuosius išteklius

Pašnekovas neslepia, kad investuoti į netradicinę ūkio šaką tuo metu jaunai, besikuriančiai šeimai teko žvėriškai didelius pinigus. „Pardaviau nekilnojamąjį turtą, kurį turėjau Kaune, vėliau teko nuolat investuoti tai, ką uždirbdavau. Pradžia buvo sunki, niekas nežinojo tokio produkto, kaip ritininė veja. Ji tuomet buvo brangi ir beveik niekam jos nereikėjo. Dabar jau žmonės pradeda skaičiuoti ne tik savo pinigus, bet ir laiką. Dabar, galima sakyti, mes parduodame ne tik užaugintą veją, bet ir žmonių sutaupytą laiką, kurį jie išnaudotų tvarkydami, prižiūrėdami pačių sėjamą, auginamą veją savo kieme“, – pasakojo K. Opulskis. Vejos augintojams investuoti tenka kasmet, nes ūkis auga, plečiasi. Kaskart reikia vis daugiau ir našesnės technikos. Tačiau anot pašnekovo, didžiausia investicija yra į žmogiškuosius išteklius, nes Lietuvoje nebėra dirbančių žmonių. Nors Senųjų Kalvelių ūkyje be sutuoktinių sezono metu dirba tik du samdomi žmonės, bet pašnekovas sako, kad sudėtinga ir tiek surasti. O rasti atsakingą, pareigingą darbuotoją yra beveik neįmanoma misija.

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadinio „ Utenos apskrities žiniose“.

img_0020

 

Per sezoną Gitos ir Kęstučio Opulskių ūkyje pasėjama 3–4 tonos vejos mišinio / Daivos Čepėnienės nuotraukos

img_0026

Senųjų Kalvelių ūkyje auginamos vejos plotus šiemet žadama išplėsti

img_3054

K. Opulskis / Senųjų Kalvelių ūkio archyvo nuotrauka

1114 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.