Home » Nelaimės » Per tris mėnesius šalies gaisruose žuvo 26 žmonės

Per tris mėnesius šalies gaisruose žuvo 26 žmonės

Per tris mėnesius šalies gaisruose žuvo 26 žmonės

 

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2636 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 14,7 proc. Deja, pastaruoju metu, prasidėjus pernykštės žolės gaisrams, jų skaičius sparčiai auga. Kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 562 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 790 hektarų, o per keturias balandžio mėnesio dienas jau užgesinti 372 atvirųjų teritorijų gaisrai. Beje, penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, balandžio mėnesį vidutiniškai kyla daugiau kaip 1100 gaisrų atvirosiose teritorijose, išdeginančių per 1,4 tūkst. hektarų (iš jų 90 proc. sudaro pievos).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.

Per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, t. y. 40 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2018 m. sausio-kovo mėn. gaisruose žuvo 43 žmonės), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 47 gyventojai patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per 15 metų (penkerių metų (trijų mėnesių) vidurkis – 44 gaisruose žuvę žmonės).

Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 22 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 49 gyventojus, iš jų 3 vaikus, 166 pastatus, 43 transporto priemones, 61 gyvūną.

Miestuose žuvo 8 žmonės, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 18. Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 4 – Šalčininkų r. sav., 3 – Vilniaus r. sav.), po 5 – Kauno bei Šiaulių, po 2 – Klaipėdos, Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, o Alytaus ir Tauragės apskrityse žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti.

Daugiausia žmonių žuvo penktadienį ir sekmadienį – po 6, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. gaisruose žuvo 18 gyventojų),  tragiškiausios mėnesio dienos: 8-oji ir 24-oji (ugnis pasiglemžė po tris žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 18 vyrų, 5 moterys, o 3 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59 metai.

Dešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 4 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi bei dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) bei dėl kitų priežasčių. Dar 1 žmogaus žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 965, t. y. 36,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 19 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 21 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 172 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,5 proc. visų gaisrų), juose žuvo 2 gyventojai. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 61 gaisras), pirtys (41). Užgesinti 272 transporto priemonių gaisrai (10,3 proc. visų gaisrų), juose degė 191 lengvasis automobilis. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 21 gaisras (0,8 proc. visų gaisrų).

Per pirmąjį šių metų ketvirtį užgesintas 661 atvirųjų teritorijų gaisras arba 25 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius 11 proc. mažesnis.

Miestuose užgesinti 1299 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1337. Ugnis sunaikino 46 pastatus, 56 transporto priemones, 25 gyvūnus, 13 tonų pašarų, 1606 kv. m gyvenamojo ploto, o 1843 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

333_f02b2fde6be79691d933b3cc7a1ccbde-1

Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (19,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (14,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (3,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruotas 51 padegimas (1,9 proc.), o 405 gaisrų (15,4 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2657 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 14,6 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 75 gyventojus, iš jų 5 vaikus.

Ugniagesiai gelbėtojai 1048 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 458 darbai – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 961 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 531 darbas – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 344 darbus atliko autoavarijose (13 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 42 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 19 žuvusiųjų kūnų.

66 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (50 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Šių darbų metu jie ištraukė 12 skenduolių bei išgelbėjo 9 gyventojus. Be to, ugniagesiams 53 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 75 kartus likviduoti cheminius incidentus, 58 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija ir nuotrauka

 

171 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.