Home » Gallery » Veidai » Persikėlęs į kaimą kaunietis neužmiršo futbolo kamuolio

Persikėlęs į kaimą kaunietis neužmiršo futbolo kamuolio

Persikėlęs į kaimą kaunietis neužmiršo futbolo kamuolio

Kristina SAKAITĖ

„Atvažiavome metams į kaimą, o prabėgo jau dešimt“, – pradėdamas pokalbį sako Dainius Širvys. Kaunietis futbolo treneris, persikėlęs į Užpalių sen., Šeimyniškių kaimą (Utenos r.), pasinėrė į naują veiklą – aktyvius poilsiautojus kviečia į kaimo turizmo sodybą, tačiau futbolo kamuolio nepaslėpė. Vyras atstovauja Utenai žaisdamas senjorų futbolo komandoje, treniruoja vietinius vaikus ir džiaugiasi, kad juos nors trumpam pavyksta atitraukti nuo išmaniųjų technologijų.

Kūrėsi šabakštyne

Paklaustas, kodėl pasirinko Užpalių kraštą, D. Širvys sako, kad tai susiję su sportu ir meile gamtai. Dar studijuojant tekdavo apsistoti Ignalinos krašte, vasarą Palūšėje dirbdavo turistinėje bazėje instruktoriumi. Norėjosi turėti kažką savo, įleisti rankas į dirvą. Tačiau tame krašte – nacionalinio parko teritorija, leidimų statyboms niekas lengvai nedalijo, todėl su šeima įsikūrė prie Užpalių. „Mums tiko, kad čia yra mokykla, upė. Manau, kad ežeras labiau tinka tinginiams, o būtent upė – aktyviems žmonėms – ji visada teka, nestovi vietoje…“ – sako D. Širvys.

Dažnai sakoma – kaimas nykus, prasigėręs. Dešimt metų praleidęs kaime kaunietis nesiima taip griežtai vertinti. „Nepasakyčiau, kad kaime žmonės kitokie negu mieste. Nėra taip, kad piktnaudžiautų alkoholiu daugiau nei mieste. Yra daug šviesių, gerų, kūrybingų, darbščių žmonių, jeigu ne jie, kaime išvis būtų liūdnas vaizdas. Trys alkoholio vartotojai sudaro tokį įspūdį, kad pusė kaimo geria, nes savo „veiklai“ išsirenka reprezentacines vietas miestelio centre, tad važiuodamas pro šalį nori nenori juos pamatysi. Kai buvo Užpaliuose įgaliotinis, tai jie dar kažkur pasislėpdavo“, – apie kaimo realijas pasakoja pašnekovas.

Išpuoselėta vieta, kur dabar stovi Širvių namas, namelis svečiams, iš terasos atsiveria pavasarėjančios žalumos supama Šventoji, prieš dešimtmetį atrodė kitaip – pro šabakštynus nesimatė nei kelio, nei upės. „Įsigijome žemės ir pradėjome po truputį tvarkytis. Penktadieniais po pamokų pasiimdavome vaikus, susidėdavome į mašiną kas telpa ir kas netelpa – gyvūnus, kastuvus ir t. t. – ir iš Kauno važiuodavome į kaimą. Būdavo, dirbam nepakeldami galvos, paskui tik žiūrim, kad jau sekmadienio vakaras. Spėji prisėsti ant akmenėlio, pasigrožėti, kaip žolę nupjovei, o po savaitės grįžti ir vėl viskas iš pradžių, kol kartą nusprendėme nebekursuoti pirmyn atgal – kiek galima remti benzino kolonėles ir mokėti už kurą. Iš pradžių gyvendavome palapinėje, automobilyje, o kai įstatėme namo duris ir langus, persikėlėme į naujuosius namus“, – įkurtuvių rūpesčius ir džiaugsmus prisimena D. Širvys.

Dainius – kūno kultūros mokytojas-futbolo treneris, jo žmona Rasa – finansininkė. Šeimos noras įleisti rankas į dirvą netrukus išsipildė – persikėlus į kaimą teko mokytis įvairių ūkio darbų. „Kaime privalai mokėti daug darbų, iš vienos veiklos neišgyvensi“, – savo patirtį apibendrina kaime įsikūręs kaunietis.

<…>

 Visą straipsnį skaitykite tyrečiadienio „ Utenos apskrities žiniose“ 

dsc_0637

Dainius ir Rasa Širviai įleido šaknis Užpalių krašte /Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_0648

Gandrai – neatskiriama sodybos dalis

dsc_0635

Iš terasos atsiveria vaizdas į Šventosios upę

dsc_0634 dsc_0632 dsc_0631

dsc_0645

425 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.