Home » Protakos » Svajonių respublikos ženklai

Svajonių respublikos ženklai

Svajonių respublikos ženklai

 

Raimondas Guobis

Pernai sausio 7-ąją – Šv. Raimondo dieną – Svėdasų meno galerijoje atidaryta mano fotografijų paroda „Svajonių respublikos ženklai“ visus metus keliavo po Anykščių rajono bibliotekas, taip primindama vasario 16-ąją, tarpukario 1918–1940 m. nepriklausomą respubliką, apie kurią dabar dažnai kalbama kaip apie svajonių tėvynę.

Norėjosi kažkaip ypatingai pažymėti Lietuvos Šimtmetį, norėjosi sudominti žmones nepriklausomos, iš Pirmojo karo pelenų stebuklu pasikėlusios valstybės istorija, tiesiog nesuvokiamu progresu, tautos vyrų ir moterų sumanumu, išmintimi ir darbštumu. Pasirinkau apie tų dviejų laimingų dešimtmečių istoriją pasakojančius, juos primenančius, iki šių dienų išlikusius objektus. Taip susidėliojo apie dvi dešimtys rinktinių fotografijų, kurių reprezentaciniu paveikslėliu pasirinkau fotografiją su Vyties bareljefu Kavarsko bažnyčios altoriuje. Kautynėse su bolševikais 1919 m. pavasarį žuvusiam viršilai Liudui Biriukui skirtas betoninis paminklas Rubikiuose ir šv. Antano skulptūra Troškūnų bažnyčios šventoriuje – brolių Jakševičių meistrystės pavyzdžiai. Kairio mokykla Užunvėžiuose, modernių namų kvartalas Debeikiuose, išvaizdus mokytojo Antano Pliupelio namas Butėnų kaime – jo laiptų kraštinė pažymėta išlikusiais per visas negandas Gedimino stulpais. Svėdasų pieninės „Laimė“ kamino dominantė – aukštas rausvai gelsvas plytų mūro cilindras – tiesiog sminga į dangų. Miestelio simboliu tapęs 1931 m. brolių Petkevičių pastatytas Skiemonių malūnas, paprasto Butėnų kaimo ūkininko be jokio pieštuko, jokio plano, tiesiog mintyse suplanuotas betoninis tvartas, kuris pelnė Žemės ūkio rūmų premiją. Šventosios krantus jungiantys tiltai – apie 1937 m. iš plieno sijų sukniedytas geležinkelio tiltas Anykščiuose bei 1938 m. inžinieriaus Prano Markūno suprojektuotas gelžbetoninis stebuklas Žaliosios kaime – tarsi epochų jungtys. Įdomus parodoje ir neblogai uždirbusio tiltų bei kitokių sudėtingų statinių projektuotojo P. Markūno lėšomis tėviškėje – Andrioniškyje – pastatytos elegantiškos, spalio saulės auksuose tviskančios granito plytų bažnyčios vaizdinys. Kaip pakylėjimas iš šių dienų slogumų link viltingos ateities, link bendruomeniškumo, pasitikėjimo savimi ir Viešpaties globos bei amžinybės siekio suvokimo.

guobio-pies guobio-piesiniai

R. Guobio piešiniai

Metams besibaigiant paroda buvo eksponuota Debesyno salėje Anykščių viešojoje Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bibliotekoje, bet tuomet žmonės rūpinosi artėjančiomis šventėmis… Anykščiuose paroda gal būtų keliavusi į miesto mokyklas, tačiau neregėta galimybe nušvito „Biržų duonos“ parduotuvėje netikėtai atsiradusi minkšta ir šviesi pertvara. Man tą vietelę pavyko užsiimti iki pat pavasario. Tad gausiai besilankantys gardžios duonos ir pyragų mėgėjai dar apžiūri ir parodą. Tarsi jau ateina ne tik duonos, bet ir kultūros… noriu tikėti… Kai kasdieniame gyvenime tiek skausmo ir nusivylimo, kai visi baisiausiai užimti išlikimo rūpesčiais, priimti širdin grožį, susitikti su juo kasdienybėje jau taip pat reikia mokyti arba tiesiog padaryti patogiu lankyti… Vadybiškai kalbant – ir verslui pridėtinė vertė, ir menas gyvastį įgauna, ir visuomenė prusinasi…

Parodos lankytojams įdomi ir fotografijas lydinti knyga. Joje 1918 m. vasario 16-sios akto kopija, kiti svarbūs dokumentai, parodos aprašas, papildomi piešiniai, vieta, kur galima įrašyti atsiliepimą, pageidavimą.

104 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.