Home » Gallery » Aktualijos » Senjorų dienos centre skamba ir eilėraščiai, ir anekdotai

Senjorų dienos centre skamba ir eilėraščiai, ir anekdotai

Senjorų dienos centre skamba ir eilėraščiai, ir anekdotai

Kristina SAKAITĖ

Senjorų dienos centrą lankančios moterys nemėgsta rymoti prie lango ar valandų valandas ant suoliuko su kaimynėmis aptarinėti vaistų kainas ir blogą valdžią. „Kai sūnus paklausia, ką veikiu, sakau, kad neturiu laiko. Tada jis stebisi: sena, ir vis tiek laiko neturi“, – juokiasi Lionė Stundžienė.

Neįtiko drabužiai – skųsis merui

Lionė – viena iš Utenos maltiečių senjorų dienos centro, pradėjusio veikti buvusio knygyno (vėliau – vaikų žaidimų kambario) patalpose Tauragnų gatvėje, lankytoja ir savanorė. Pensinio amžiaus sulaukusi moteris ne tik pati nerimsta be veiklos, bet ir kaimynę ragina visur dalyvauti. „Labai mėgstu bendrauti. Dainuoju „Radastoje“, einu į mankštas, dabar į šį centrą atėjau. Dar reikia į kaimą nuvažiuoti, darželį prižiūrėti. Esu veikloje“, – lakuodama iš popieriaus pintą krepšelį savo užsiėmimus vardina L. Stundžienė.

Pasak Utenos maltiečių vadovės Dianos Tumėnienės, senjorų dienos centro idėja jau seniai kirbėjo galvoje, bet vis neatsirado galimybių. Šių metų pradžioje sulaukusi skambučio iš Vilniaus maltiečių išgirdo žinią, kad rengiamas projektas, o viena iš jo sudėtinių dalių – Utenos maltiečių senjorų dienos centras. Gavę patalpas miesto centre, balandžio mėnesį čia ir įsikūrė.

200 kv. m erdvėse užteko vietos ir drabužių dalytuvei, anksčiau nepasiturintiems drabužius ir maistą maltiečiai dalindavo Atkočiškėse. Stokojantys maisto remiami „Maisto banko“ akcijų metu ar pačių prekybos centrų suaukotais maisto produktais.

Zofija Titenienė, padedanti dalinti drabužius, sako, kad čia nelaukiami neblaivūs asmenys. Buvo incidentų, kai atėjo vyras, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ilgai rinkosi drabužius, nepatenkintas grasino skųstis merui. Savanorėms šiaip taip pavyko reiklų svečią išprašyti, tačiau tvirtina, kad saugiau jaustųsi, jeigu centre talkintų ir vyrai savanoriai.

„Atėję senjorai pirmiausia čia ras vieni kitus, – sako Utenos maltiečių vadovė. – Tikimės, kad senjorai prisidės prie Utenai naudingų darbų ir trečiadieniais nuo 10 iki 12 val. patys dalins drabužius. Senjorai dienos centre galės velti iš vilnos, pinti, megzti, nerti, gal išeisime sportuoti su lazdomis. Norime įrengti knygų lentyną, kur skaitytojai galėtų keistis savo leidiniais. Minčių daug, bet ką lankytojai rinksis, tą bandysime ir padaryti. Tikimės, kad prie užimtumo veiklų prisidės ir savivaldybė“.

Vis tik be įkurtuvių džiaugsmo yra ir nerimo – savanoriai svarsto, kaip reikės peržiemoti – pastatas nešildomas. „Nesitikime, kad patalpose bus +20 laipsnių, bet turėtų bent jau rankos negrubti, kol bus žmonės“, – sako D. Tumėnienė.

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „ Utenos apskrities žiniose“. 

dsc_0638

Arbatos valandėlė senjorų dienos centre / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_0673

Utenos maltiečių vadovė Diana Tumėnienė (kairėje) sako mintis apie dienos centro senjorams įkūrimą  jau seniai kirbėjusi galvoje 

dsc_0714

Šeštadienisi išdalinama dešimtys kilogramų drabužių

dsc_0684

Zofija Titenienė demonstruoja savo rankdarbius

dsc_0652

dsc_0735

dsc_0695 dsc_0677

dsc_0693

dsc_0722 dsc_0733 dsc_0718 dsc_0701 dsc_0724 dsc_0654 dsc_0633

543 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.