Home » Gallery » Aktualijos » Sprendžiant kioskų problemą: ar jie galėtų tapti miesto puošmena?

Sprendžiant kioskų problemą: ar jie galėtų tapti miesto puošmena?

Sprendžiant kioskų problemą: ar jie galėtų tapti miesto puošmena?

Pastaruoju metu Utenos mieste galima pamatyti vis dažniau atsirandančių kioskų ar laikinųjų statinių bei prekybos įrenginių. Vieni jų yra užkandinių tipo, kituose prekiaujama įvairiais vaisiais ar daržovėmis, treti skirti teikti paslaugas (pvz. taksi). Utenoje smulkieji verslai yra labai pageidautini, jų plėtrą skatina ir palaiko Utenos rajono savivaldybė, bet atsiranda problemų dėl tam tikrų kioskų vizualių reikalavimų ir standartų laikymosi bei viešojo intereso gynimo.

Primename, kad kioskų ar laikinųjų statinių savininkai, prekybininkai turi laikytis reikalavimų, išdėstytų 2018 metų gegužės 31 dienos „Prekybos ir paslaugų teikimo Utenos rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ apraše. Vienas iš jų – laikinųjų statinių ar įrenginių estetinė išvaizda turi derėti prie bendro esamo architektūrinio komplekso vaizdo. Utenos rajono savivaldybė į miesto aplinkos sutvarkymą, kaip žinia, investavo nemažai lėšų, todėl svarbu, kad viešoje vietoje atsiradęs statinys negadintų miesto vaizdo, atrodytų moderniai, estetiškai ir būtų patrauklus. Deja, mieste dar galima pamatyti Utenos veidą darkančių kioskų „vaiduoklių“, kurių veikla seniai pasibaigusi, tačiau jų niekas taip ir nepašalino. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtą aprašą suderintas ir užregistruotas laikino statinio projektas galioja dvejus metus. Vėliau, terminui pasibaigus, kioskas turi būti išmontuojamas ir pašalinamas ar gaunamas naujas leidimas veiklai tęsti. Siekdama apsaugoti miestą nuo kioskų „vaiduoklių“, Utenos rajono savivaldybė ketina parengti tipinės išvaizdos kioskų statybos tvarką ir kioskų tipinius projektus.

Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo Nerijaus Malinausko, spręsti kioskų ir laikinųjų statinių problemą galima pasimokyti iš Vilniaus. Sostinė yra suskirstyta į tris zonas ir kiekviena zona turi savitą kioskų stilių. Jie pritaikyti prie bendro miesto vaizdo, yra vienodo dydžio, jiems pastatyti yra panaudotos tos pačios medžiagos. „Kaunas taip pat planuoja atsikratyti neišvaizdžių kioskų, suteikdamas galimybę savininkams susitvarkyti per 3 metus arba nutraukti veiklą, – sakė vedėjas. – Utenoje naujoji tipinės išvaizdos kioskų statybos tvarka ir tipiniai projektai būtų taikomi naujai statomiems kioskams. Žinoma, tai galiotų ir jau pastatytiems. Pastarųjų savininkai, praėjus dvejų metų terminui, norėdami toliau tęsti veiklą, naujiems reikalavimams nebeatitinkančius kioskus turės suremontuoti ir atnaujinti. To nepadarius, bus imtasi atitinkamų priemonių problemai išspręsti“.

Nerijus Malinauskas atkreipia dėmesį, kad laikinų statinių apdailai galima būtų rinktis ne vien medieną, bet ir alternatyvias medžiagas (pvz. stiklą) bei derinti jas tarpusavyje. Šios medžiagos kioskų statybą pabrangina labai nedaug. Užtat statinys gali tapti tikra miesto puošmena. Utenos rajono savivaldybė, sudarydama palankias sąlygas verslo plėtrai, siekia ir dar vieno tikslo: kad kioskai taptų patraukliais mažosios architektūros objektais, įsilietų į tos erdvės (teritorijos) architektūrinį kontekstą.

Utenos rajono savivaldybė susiduria ir su derinimo bei pritarimo laikinųjų statinių ar įrenginių statybai problemomis. Viena jų – statinys turi atitikti visuomenės interesus. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiamas laikinojo statinio, kuris turėtų iškilti Aušros gatvėje, judrioje daugiabučio kvartalo vietoje, projektas. Numatyta ten pastatyti greito maisto restoraną arba kavinukę. Kadangi pastate bus virtuvėlė, vietos gyventojai susirūpino dėl galimai iš virtuvės sklisiančių dūmų, kvapų. Atsižvelgiant į gyventojų susirūpinimą projekto iniciatoriaus buvo pareikalauta surinkti tam tikrą kiekį gyventojų parašų. Nors parašai nėra privalomi, jeigu projektas atitinka visus reikalavimus, tačiau šiuo atveju statinį norima statyti arčiau sklypo ribos, nei leidžiama teisės aktuose (norint statyti arčiau kaip 3 m. iki sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą). Kadangi žemės sklypai prie daugiabučių namų nėra suformuoti, leidimą statyti turi suteikti Nacionalinė žemės tarnyba, prieš tai pateikusi nuomonę Savivaldybės administracijai dėl galimo veiklos apribojimo gretimoje teritorijoje. Kadangi Utenos rajono savivaldybė privalo ginti viešuosius interesus ir yra atsakinga už tai, kad visos šalys būtų patenkintos, šiuo atveju projektas nebus patvirtintas, kol neatitiks visų reikalavimų.

Ką apie šią situaciją manote jūs? Ar pritariate idėjai paversti kioskus mieste mažosios architektūros objektais? Kaip manote, ar reikalinga Utenai tipinės išvaizdos kioskų statybos tvarka ir kioskų tipiniai projektai? Kviečiame bendruomenę diskutuoti šiais klausimais, reikšti savo nuomonę, teikti pasiūlymus, pastabas.

Jūsų nuomonių laukiame el. paštas info@utena.lt, nerijus.malinauskas@utena.lt, Surašytus pasiūlymus galima atnešti į Utenos rajono savivaldybės administraciją (Utenio a. 4, Utena), 103 kab.

Utenos rajono savivaldybės administracija

327 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Jeronimas sako:

    Velniop visus tuos kioskus,kas mažai yra patalpų,o jeigu nori prekiauti pelningoje vietoje,tai tegul su autoparduotuve ant ratų,bet po darbo „jukš“.Mieste turi būti tvarka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.