Home » Aplinkosauga » Minimalistai pataria kaip gyventi paprasčiau ir tvariau

Minimalistai pataria kaip gyventi paprasčiau ir tvariau

Minimalistai pataria kaip gyventi paprasčiau ir tvariau

 

Paskutiniu metu daug girdime apie minimalizmą, atsakingą vartojimą, plastiko žalą, “zero waste” judėjimą. Tačiau kaip šiuos tvaraus gyvenimo principus pritaikyti buityje?

Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė, miesto minimalistės nuolat ieško sprendimų kaip sukurti sveiką harmoniją tarp savo vartojimo poreikių ir gamtos. Merginos dalinasi praktiškais patarimais kaip gyventi paprasčiau ir vartoti atsakingai gyvenant mieste. Laura ir Miglė tikina, kad joms pakeitus vos kelis kasdienius įpročius, išmetamų atliekų kiekis žymiai sumažėjo, namai tapo švaresni, atsirado daugiau laiko ir energijos sau ir mėgstamoms veikloms.

Pirmas žingsnis paprastumo link

Minimalizmas padeda atsisakyti nereikalingų daiktų, kuriems išleidžiame savo pinigus, jais apkrauname namus, o vėliau išmetę darome neigiamą poveikį aplinkai. Ar kada susimąstėte, kiek laiko praleidžiate ieškodami daiktų perkrautose spintelėse ir įrankių pilnuose stalčiuose?

Tvarkingoje, organizuotoje erdvėje mes jaučiamės laimingesni ir sveikesni. Taigi atsikratę nereikalingų daiktų namuose sukursite ne tik tvarkingą ir stilingą interjerą, bet ir pagerinsite savo savijautą.

Vartojant atsakingiau perkame tik tuos daiktus, kurių mums iš tiesų reikia. Kiekvieną kartą pirkdami naują daiktą “balsuojame”, t.y. siunčiame žinutę gamintojams ir prekybininkams kokius produktus norime matyti parduotuvių lentynose. Prieš kiekvieną impulsyvų pirkimą verta savęs paklausti ar pinigus, kuriuos uždirbome aukodami savo laisvą laiką, norime atiduoti šio daikto įsigijimui. Minimalistai rekomenduoja vietoje apsipirkinėjimo savo laisvalaikį skirti patirtims, artimiesiems ir savo hobiams.

Minimalistinės spintos eksperimentas

Šiandien drabužių suvartojame daugiau nei kada nors anksčiau. Per pastaruosius 15 metų drabužių suvartojimas Europoje išaugo 60 proc. Vidutiniškai naują drabužį dėvime tik 7 kartus, prieš jam nugulant į spintos gilumą arba iškeliaujant į sąvartyną, kur šiam suirti gali prireikti kelių šimtų metų. Drabužių spinta lūžta, tačiau atsistojus prie veidrodžio atrodo, kad neturi ką apsirengti.

Minimalistai rekomenduoja sumažinti drabužių skaičių atsisakant impulsyvių pirkimų, investuoti į nedidelę kapsulinę spintą, kai kiekvienas daiktas kruopščiai atrenkamas, visi yra kabinami taip, kad būtų vienodai matomi. Pasirinkus nesenstančio dizaino drabužius, juos galima dėvėti daug kartų. Ne mažiau svarbu atsisakyti impulsyvių pirkimų, ypač per išpardavimus. Prieš įsigyjant naują daiktą verta savęs paklausti: ar man tikrai reikia? Su keliais spintoje jau turimais drabužiais galėsiu suderinti? Nusprendus įsigyti daiktą, nebūtina pirkti iš karto, tai galima padaryti kitą dieną, gal per naktį suprasi, kad tau to drabužio visai nereikėjo.

Gyvenimas su mažiau atliekų

Apie mūsų sukuriamas atliekas galvojame tada kai metame jas į šiukšledėžę ar nunešame iki artimiausio konteinerio. Tačiau kas nutinka su mūsų atliekomis vėliau? Nors atliekos išnešame iš namų ir jų nebematome, tai nereiškia, kad jos dingo. Mūsų atliekos atsiduria sąvartynuose, teršia aplinką, išskiria nuodingas medžiagas į orą ir dirvožemį, kurios per vandenį ir maisto grandinę grįžta atgal į mūsų organizmą.

Visiškai atsisakyti atliekų namuose yra drastiškas žingsnis, kuriam pasiryžtų ne kiekvienas. Todėl namuose susikaupusius nereikalingus daiktus galime paaukoti arba padovanoti, sugedusius – sutaisyti, o likusius išrūšiuoti. Rekomenduojama vengti vienkartinių plastikinių produktų, kuriuos vidutiniškai panaudojame 20 minučių, o jiems suirti reikia net kelių šimtų metų. Plastikinius gėrimų šiaudelių, dantų šepetėlių, vienkartinių skustuvų, indų plovimo kempinių, dalies kosmetikos buteliukių negalima perdirbti. Šios atliekos su bendru srautu keliauja į sąvartynus kur beveik niekada nesuyra, o jų daroma žala aplinkai ir mūsų sveikatai išlieka ilgam.

Norint išvengti neigiamo vienkartinių plastikinių produktų poveikio verta rinktis kitų medžiagų alternatyvas arba daugkartinio naudojimo produktus. Plastikinį gėrimų šiaudelį galima pakeisti į metalinę, medinę, stiklinę arba popierinę alternatyvą. Plastikinį dantų šepetėlį galima pakeisti šepetėliu iš bambuko. Plastikinį skustuvą – metaliniu. Plastikinę maistinę plėvelę – daugkartinio naudojimo bičių vaško plėvele, arba medžiagine servetėle. Įprastas indų plovimo kempines pagamintas iš naftos produkto poliuretano galima pakeisti į medinius šepečius arba natūralią plaušinę. Plastikinius kosmetikos buteliukus į perdirbamus stiklinius su metaliniu dangteliu. Apsiperkant, vietoje į plastikinę pakuotę supakuoto produkto galima rinktis popierinę pakuotę arba prekę be jokios pakuotės. Perkant daržoves, vaisius ar riešutus plastiko atliekų kiekį sumažinti padeda daugkartinio naudojimo drobiniai maišeliai, kuriuos galima atsinešti į parduotuvę.

Galutinis atliekų mažinimo etapas – kompostavimas. Gyvenantiems nuosavame name kompostavimo procesas yra lengvas, tai galima daryti tiesiog kieme. Tačiau pasirinkus tinkamas priemones kompostavimas tinkamas ir miestiečiams gyvenantiems daugiabutyje.

Minimalizmas ir tvarus gyvenimas nėra išorinio pasaulio reiškinys. Viskas prasideda viduje.

Turint mažiau daiktų turi daugiau laiko sau, nes nereikia tiek daug tvarkytis. Sutaupai pinigų, nes išvengi impulsyvių pirkimų. Gerėja emocinė savijauta, kai pirmenybę teiki potyriams ir bendravimui, o ne daiktams.

Praktiškais patarimais apie aplinkai draugišką ir minimalistinį gyvenimą Miglė Makuškaitė ir Laura Prievelytė-Juknė dalinsis renginyje „Minimalistinis ZERO WASTE gyvenimas“ šį trečiadienį (06 05 d.) 17.30 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

birzelio-i%cc%a8-d-_-utena

297 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.