Home » Protakos » Mažoji knygų mugė Molėtuose

Mažoji knygų mugė Molėtuose

Jolanta Matkevičienė

Organizuoti Mažąją knygų mugę bibliotekoje daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjo viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė. Ji turbūt pirmoji respublikoje tai ėmė daryti. Šis renginys džiugindavo skaitytojų širdis. Vėliau tokias muges organizuodavo ir kitos bibliotekos. Kai Molėtuose nebeliko knygyno, šis bibliotekos renginys išliko vieninteliu didesniu knygų ir jų mylėtojų atodūsiu, nes joks prekybos centras, kad ir pardavinėdamas knygas, neatstos jaukaus ir kamerinio bendravimo su knyga ir jo autoriumi.

Nors Mažosios knygų mugės plakatas skelbė, kad renginyje dalyvaus knygos „Draugystė ant straublio galo“ autoriai, bet teksto autorius Marius Marcinkevičius dailininkės Aušros Kiudulaitės lūpomis mums perdavė draugiškus linkėjimus iš Irano, o į jo vietą (vesti renginį)stojo pati bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė. Dailininkė Aušra Kiudulaitė papasakojo, kad, Mariui nuvykus į Vokietiją, Bremeno miestą, ir pamačius „Bremeno muzikantų“ skulptūrą, gimė idėja parašyti istoriją apie dramblio ir pelytės draugystę, o ji pradėjo kurti paveikslėlių knygą. Gausiai susirinkusiems Molėtų pradinės mokyklos mokiniams ir mokytojoms, ji priminė, kad pirmoji Lietuvoje paveikslėlių knygos lietuvių kalba autorė yra Lina Žutautė, su kuria molėtiškiai jau buvo susitikę, o ji taip pat atstovaujanti šiam žanrui. „Skaityti iliustracijas labai įdomu, nes dailininkas jose yra paslėpęs daug knygos paslapčių“, – sakė autorė, „Draugystę ant straublio galo“ kūrusi visus metus. 2017 m. buvo skirta gražiausios knygos premija už vaikiškos vaizduotės pajautimą ir profesionalią jos raišką. Nenutoldama nuo knygos pagrindinės minties apie draugystę, kur pelytė teiraujasi dramblio, kas būtų, jeigu būtų, dailininkė Aušra šį klausimą pavertė tikrovišku žaidimu „Jeigu aš būčiau…“, žadinančiu kūrybinę fantaziją. Žaidimas su vaikų klausimais ir dailininkės atsakymais galėjo tęstis ir visą valandą, bet, kai buvo paklausta: „Jei aš būčiau Dievas, o kas būtumei tu?“, teko paskubėti jį baigti, nors iliustratorė ir atsakė, kad tuomet ji būtų Mergele Marija… Keliauja po pasaulį ir pristato šią knygą ten, kur ji išverčiama ir išleidžiama tos šalies kalba. Ji jau lankėsi Amerikoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Indijoje, ruošiasi ir į Kiniją. Sakė, jog suprato, kad vaikai niekur pasaulyje neberašo laiškų ranka, todėl sugalvojusi laišką-drambliuką. Kartu su J. Vyšniauskiene išdalijusios kiekvienam dalyviui po spalvoto popieriaus lapą, kuriame buvo brėžinys, panašus į širdelę ant kotelio, prašė jį išsikirpti ir atitinkamai išlankstyti, po to apsikeisti su draugu likusiomis popieriaus skiautėmis, padaryti akis ir ausis, jas priklijuoti. Kai visa tai bus atlikta, galima paimti dar kitokio popieriaus lapelį ir parašyti padėkos laišką ar palinkėjimus, ir įdėjus tuos žodelius į dramblio figūrėlę įteikti mamai, močiutei ar geriausiam draugui…

matkev-a-kalvelio-jubiliejinis-vakaras-1

Vakaro trijulė: aktorius A. R. Kalvelis, smuikininkas G. Dalinkevičius, pianistas P. Jaraminas / Autorės nuotraukos

Draugiški pasišnekėjimai gaspadinėms taip pat rado vietos. Kadangi gastronomijos istoriko Rimvydo Laužiko biblioteka šįkart nesulaukė, matyt, dėl to, kad tos pačios dienos vakare buvo numatytas dar vienas ypatingas naujosios knygos (Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė“) pristatymas Anykščiuose, klausėmės ne mažiau įdomaus Anželikos Laužikienės pasakojimo apie L. Didžiulienės asmenybę, gyvenimo būdą ir nuveiktus darbus. Nors Anželikos močiutė yra iš to paties krašto, kaip ir L. Didžiulienė (Rokiškio r.), tačiau ne ji pati sugalvojo prisėsti prie šios knygos atnaujinimo, o „Vagos“ leidykla kreipėsi į prof. R. Laužiką, kaip gastronomijos istoriką, o šiam susidomėjus buvo įtraukta ir žmona. Jai teko studijuoti L. Didžiulienės gyvenimą, o Rimvydui – visa, kas susiję su to laikotarpio gastronomija. Jei iš pradžių, anot Anželikos, atrodę, kad gal ir nebūsią daug papildymų, tai, kai knygą jau reikėjo parengti spaudai, tekę skaudama širdimi daug ko atsisakyti… Užtai dabar turime dvigubą variantą: kam nepatinka maisto gamyba, tas knygoje gali skaityti tik apie L. Didžiulienę, o kam nepatinka asmenybės, bet patinka gaminti maistą, gali susidomėti receptais ir pagal juos pamėginti atrasti savąjį… Anželika mums pateikė smėlinius sausainius pagal L. Didžiulienę, ragavome ir čepsėjome lyg valgydami smėlį ir buvome vaikiškai lamingi… Buvo ir skilandžių, dešrų, juodos duonos, bet tik apsilaižymui… O pietus lyg iš knygos, kaip ir skelbė plakatas, reiks pasigaminti namuose, žinoma, prieš tai įsigijus knygą, nes mugėje jos nebuvo, kadangi tris „Pegaso“ knygyno atvežtas nupirko iškart. Kaip teigė A. Laužikienė, geriausia ją užsisakyti internetu, bet ir tai reikią paskubėti, nes ir pakartotinas tiražas jau baigia ištirpti. Ir tai nieko keista, nes „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip pagulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ buvo pirmoji gastronominė knyga lietuvių kalba, turėjusi, rodos, 7 leidimus. Regis, jau tuomet L. Didžiulienė-Žmona savo populiarumu lenkė šiandieninę Beatą. Dėl konkurencijos ir anuomet L. Didžiulienė buvusi rami, nes maniusi, kad jos knyga būsianti naudingesnė, nei V. Zavadskos knyga lenkų kalba „Lietuvos virėja“. Mat josios receptams reikią pirkti tik trijų dalykų: cukraus, druskos ir pipirų, visa kita – savame kieme ar ūkyje. Ir nors šiais laikais tai atrodo mažiau įgyvendinami dalykai ar bent jau nebe tokie ekologiški produktai, kaip anksčiau, bet prieš 125 metus išleista knyga, o šiandien papildyta istorikų A. ir R. Laužikų komentarais gali būti unikaliu istoriniu šaltiniu, atskleidžiančiu gastronomines ištakas, arba kuo gyveno lietuviai iki tol, kol nevalgė bulvinių patiekalų…

matkev-direktores-lelijos-anzelikai-1

Lelijos, kurių būta ir L. Didžiulienės darželyje, Anželikai iš bibliotekos direktorės Virginijos Raišienės rankų

Aktoriaus Antano Rimvydo Kalvelio jubiliejinis vakaras sukvietė visus į pilnutėlę bibliotekos konferencijų salę. Kasdien matytų žmonių ir atvykėlių veidai – pakviestieji į aktoriaus Antano Rimvydo Kalvelio jubiliejinį vakarą: nuo kaimynų iki būrėjos, nuo dailininkų iki muzikantų, nuo gydytojų iki senjorų… Negali nesutikti su kalbėjusiųjų mintimis: tiek su bibliotekos direktorės pavaduotos Nijolės Stančikienės, tiek Kultūros ir švietimo skyriaus l.e.p. vedėjo Gintauto Matkevičiaus, tiek dailės mokytojo Zenono Stepanavičiaus, kad prieš dvidešimt su trupučiu metų atvykęs į Molėtus su žmona Valentina, jis ne tik įsiliejo į kultūrinį Molėtų gyvenimą, bet ir pats daug ką į jį įnešė. Buvo bibliotekos renginių skaitovu, linksmino mažuosius žiūrovus su „Drevinuko“ teatru, kūrė savo poeziją ir vertė kitų, įsiliejo į literatų klubus, susibūrė į bendraminčių ne tik žvejų, bet ir teptuko laikytojų būrelį. Atvažiavęs iš Vilniaus su vienokia dailininko patirtimi, Molėtuose patyręs kitokią, šiandien ją vis dar tobulina, mokytoju pasirinkęs Z. Stepanavičių. Pristatydamas bibliotekos Laiptinės galerijoje ir konferencijų salėje eksponuojamą A. R. Kalvelio kūrybos parodą, Z. Stepanavičius prisiminė, kaip ir su kokia energija skleidėsi jo mokinio kūryba, o svarbiausia, sakė jis, kad jį likimas suvedė su geru ir nuoširdžiu žmogumi.

Pagerbti ir pasveikinti savo bičiulio atvyko smuikininkas Gediminas Dalinkevičius ir pianistas Povilas Jaraminas, kurie, prisiminę jaunas dienas, kartu su aktoriaus A. R. Kalvelio skaitomomis Šekspyro ir savos kūrybos eilėmis sudarė puikų tripletą, padovanojusį kūrybos džiaugsmą ir visiems susirinkusiems. „Tik pamanyk, – sakė humoro jausmo nestokojantis G. Dalinkevičius apie savo bičiulį, – išvažiavo iš Vilniaus, ir vis tiek tapo garsus Molėtuose.“ O aktorius Kalvelis, skaitydamas savo kūrybą, sakė, kad jei būtų rašytojas, tai nerašytų naujų knygų, o skaitytų dar neperskaitytas…. Ir lyg tęsdamas tą savo mintį perskaitė paties verstą S. Jesenino eilėraštį, prie kurio sugrįžo po 60 metų…

Laikas žmogui pateikia daug netikėtumų, daug patirčių. Jei atsiranda vietos kūrybai, tai turbūt ir yra gyvenimo esmė. Pamaloninti muzikos virtuozų klasikos ir džiazo muzika, pasimėgavę jubiliato menišku žodžiu, palikome jį draugų, sveikintojų apsupty – lyg tą savanorišką kultūros ambasadorių, dovanojantį savo meną Molėtams, už ką ir buvo įteikta mero Sauliaus Jauneikos padėka kūrėjui, šventusiam savo 80-metį.

matkev-a-kiudulaite-ir-vysnia

Dailininkė Aušra Kiudulaitė ir Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė pristato knygą „Draugystė ant straublio galo“

matkev-audreole-prie-savo-knygos

Pirmąkart mugės dalyve tapo ir literatė Audreolė Pivorė, išleidusi pirmąją haiku poezijos knygelę „Atvertas langas“

185 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.