Home » Protakos » Unikalioji žemaitiška Dalia

Unikalioji žemaitiška Dalia

Unikalioji žemaitiška Dalia

Rima MISŪNIENĖ,

Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos Mielagėnų filialo bibliotekininkė

Žemaitijos metų proga norime papasakoti apie vieną žemaitę, su kuria teko susipažinti toli nuo Žemaitijos, Mielagėnuose (Ignalinos r.) organizuojant ,,Poezijos naktigonę“. Išlikęs pirmojo susitikimo įrašas: temsta vakaras, scenoje išskirtinės išvaizdos moteris žemaitiškai skaito savo eiles, o kažkur šalia iš visų jėgų jai pritaria lakštingala. Tai Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė iš Skuodo. Dalia, lyg ta lakštingala, iš visos širdies garsina savo gimtosios žemaičių kalbos grožį, dalinasi tuo, kas nuveikta puoselėjant žemaičių kalbą, o kitų etninių regionų žmones ragina sekti žemaičių pavyzdžiu, nesigėdyti savo gimtosios tarmės, o ja didžiuotis, vartoti, mokyti vaikus. Siekdama įrodyti, kad gimtoji žemaičių kalba yra lygiai tokia pat viskam tinkama, kaip ir lietuvių bendrinė, Dalia tarmiškai rašo noveles, humoreskas, pasakas, eilėraščius bei mokslinius ir publicistinius straipsnius.

Žemaitijai galima pavydėti žemaičių kalba leidžiamų vertingų knygų gausos ir įvairovės. Šalia grožinės literatūros, jie turi ir žemaičių kalbos gramatiką – Juozo Pabrėžos ,,Žemaičių kalba ir rašyba“ (2017 m.), turi vaikiškų skaitinių knygą „CĪRULIELIS“, kurią Ignalinos viešosios bibliotekos Mielagėnų filialo lankytojams 2017 m. pristatė ji – viena iš šios knygos autorių ir kalbos redaktorių. Įvadiniame „CĪRULIELIO“ straipsnyje (autorius Juozas Pabrėža) trumpai išdėstyta žemaičių kalbos gramatika, knygelėje yra abėcėlė, jos gale – dainelės su natomis, žodynėlis. Kaip šiaurės žemaičių telšiškių patarmės pavyzdys jos eilėraščiai išspausdinti mokomojo pobūdžio knygose „Šiaurės žemaičiai telšiškiai“, „Žemaičių kalba ir rašyba“.

Dalią Zabitienę bene kiekvieną savaitgalį galima sutikti įvairiuose literatūriniuose renginiuose, konkursuose, šventėse, o informaciją kruopščiai fiksuoja ir Facebook paskyroje dalinasi Dalios vyras literatas Augenijus Zabitis. Jis pasidalino ir džiugia pastarųjų dienų žinia: ,,Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Žemaitijos regiono taryba pagerbė labiausiai Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusius žmones. Viena iš devyneto pagerbtųjų – filologijos magistrė, etninės kultūros puoselėtoja, Skuodo žemaičių draugijos pirmininko pavaduotoja, Skuodo literatų klubo „Nojus“ prezidentė, rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia Zabitienė.

Biografija. Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė g. 1973 m. Mosėdyje (Skuodo r.). Baigė tuometinę Mosėdžio vidurinę mokyklą. Kretingos šv. Antano kolegijoje, vėliau tapusioje Šv. Antano religijos mokslų institutu prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto, mokėsi religinio folkloro ir etnomuzikavimo. Šiaulių universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro diplomą bei literatūrologijos magistro laipsnį. Suteikta filologijos magistro kvalifikacija. Kaip gabiai ir perspektyviai studentei paskirta prestižinė Povilo Višinskio stipendija (2008 m.). 1996 m., 2001 m., 2004 m. Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos su Skuodo žemaičių draugija rengiamų žemaitiškos kūrybos konkursų „Koram žemaitėškā“ nugalėtoja. VII ir X Respublikinių tarmiškos kūrybos konkursų, kuriuos suorganizavo Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmių plėtros grupės Rytų aukštaičių sambūris, Kauno rajono savivaldybės Raudondvario kultūros centras ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“, prizininkė (2014 m., 2017 m.), V ir IXabsoliuti nugalėtoja (2012 m., 2016 m.). Kaip Žemaitijos regioną reprezentuojanti šiuolaikinė tarmiškos kūrybos autorė buvo pakviesta savo kūrybos paskaityti į tarmėms skirtą TV laidą „Duokim garo!“ (1916-12-17). Jai suteiktas Skuodo žemaičių draugijos kasmet vienam aktyviausiam etninės kultūros puoselėtojui ir propaguotojui skiriamas „Kiečiausio žemaičio“ titulas (2013 m.). Už neatlygintiną veiklą puoselėjant ir propaguojant žemaičių etninę kultūrą „Metų moters“ Skuodo rajone rinkimuose įteikta nominacija „Metų altruistė“ (2017 m.). Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Žemaitijos regiono tarybos apdovanota kaip viena iš labiausiai Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusių žmonių (2019 m.).

Kūryba lietuvių bendrine kalba pradėta publikuoti 1986 m. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“. Vėliau būta publikacijų Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“, eilėraščių vertimų į latvių kalbą – Liepojos (Latvijos Respublika) rajono laikraštyje „Kursas laiks“. Respublikinėje spaudoje poezija pradėta spausdinti 1995 m. Eilėraščiai publikuoti prestižiniuose respublikiniuose kultūros-meno leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“ bei „Durys“, Šiaulių universiteto leidinyje „Parkas“, almanachuose „Baltija“, „Varpai“, „Šiaurės Lietuva“. Kol kas vienkartinių publikacijų būta almanachuose „Poezijos pavasaris“ (2017), „Atokios stotys“ (2014), „Už kalno kalnas“ (2018) ir kt. „Literatūroje ir mene“, „Nemune“ bei „Metuose“ taip pat išspausdinta jos, kaip literatūrologės, kritikos straipsnių – knygų recenzijų.

Siekdama įrodyti, kad jos gimtoji žemaičių kalba yra lygiai tokia pat viskam tinkama, kaip ir lietuvių bendrinė, tarmiškai rašo noveles, humoreskas, pasakas, eilėraščius bei mokslinius ir publicistinius straipsnius. Visa tai publikuota periodikoje bei knygose: žemaitiškuose laikraščiuose „A mon sakaa?“ (1991–1993) ir „Žemaitėjės naujynas“, žurnale „Žemaičių žemė“, Skuodo rajone gyvenančių bei iš jo kilusių žemaitiškai rašančių autorių kūrybos rinktinėje „So meilė tievėškē (2008), žemaitiškuose skaitiniuose vaikams „Cīrulielis“ (2016), žemaičių grožinės kūrybos antologijoje „Žemaitē / Žemaičiai“ (2018). Kaip šiaurės žemaičių telšiškių patarmės pavyzdys jos eilėraščiai išspausdinti mokomojo pobūdžio knygose „Šiaurės žemaičiai telšiškiai“ (2014), Juozo Pabrėžos „Žemaičių kalba ir rašyba“ (2016). Ji inicijuoja, organizuoja ir veda daug įvairių renginių (knygų pristatymų, kūrybos vakarų ir t. t.) Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje. Yra Skuodo žemaičių draugijos tradicinių renginių, skirtų Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, Žemaičių vienybės dienai, Baltų vienybės dienai, organizatorė ir vedėja. Senovės lietuvių meilės deivės Mildos šventės, kuri šiemet Skuodo rajone vyks jau aštuntą kartą, iniciatorė, organizatorė bei vedėja (2012–2019 m). Salamiestyje (Kupiškio r.) žemaitiškai vedė respublikinį kapelų festivalį „Atkelkim svečiams vartelius“ (2013 m., 2014 m.). Žemaitiškų skaitymo Skuodo rajono ir visos Žemaitijos regiono turų vertinimo komisijos pirmininkė (2016, 2017, 2018), vedė žemaičių kalbos pamokas internete (www.zemaiciukalba.lt/).

Yra programos „Žemaičių kultūros diena“ režisierė ir vedėja. Ši programa parodyta Žemaitijoje bei kituose Lietuvos regionuose. Veda identitetą propaguojančias pamokas bendrojo lavinimo mokyklose. Suorganizavo, vedė net šešių valandų trukmės tarmišką edukacinę programą Pasaulio žemaičių dienų atidaryme Naisiuose (Šiaulių r.) (1916 m.). Ji ir Skuodo r. vaikų programos „Mes – Žemaitėjės vākā“ idėjos autorė bei vedėja. Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos Mielagėnų filiale vedė Europos kalbų dienai skirtą popietę apie grožinę literatūrą žemaičių kalba. Specialiai parašo žemaičių kalbos diktantui, kuris šiemet Skuode jau įvyko trečią kartą, tinkamą tekstą, padiktuoja ir ištaiso rašiusiųjų darbus. Ir dar daugybė visko, įtakojančio akademinį požiūrį. Nuostabi, daugiaplanė ir savo meile gimtinei taip reikalinga Aukštaitijai…

misiun-dalia-ragauja-aukstaitiska-zuviene-poezijos-naktigones-sventeje

Dalia Poezijos naktigonės šventėje su Aukštaitijos kulinarais R. Akinsku ir V. Gaideliu / Autorės nuotrauka

128 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.