Home » Miesteliai » Kvykliuose svetimų nebūna

Kvykliuose svetimų nebūna

Kvykliuose svetimų nebūna

Valdas MINTAUČKIS

Šis gražus, ežerų virtine pasipuošęs kaimas pirmą kartą 1671 metais paminėtas kaip Degulių vaitijos dalis, turėjęs tris gyventojus, dirbusius valaką žemės, dar du dirvonuojančius valakus ir valaką miško, per visus tris su trupučiu gyvavimo šimtmečių buvo tyli, nuošaloka gyvenvietė, o didžiausiu 200 gyventojų skaičiumi galėjusi didžiuotis 1918–1919 metais. Ir dabar Kvykliai ant statoko Kernedėto ežero kranto ramioje kasdienybėje gyvenantis kaimas, kurio tylą sudrumsčia kilnojamo pašto ar autoparduotuvės mašinų ūžesys, sekmadieniais negarsus, į koplytėlę einančių tikinčiųjų alasas.

Kaitrią Sekminių išvakarių Kvykliai ruošėsi kraštiečių šventei – popietę autobusų stotelėje sumargavo įvairiaspalvių palapinių stogai, iš koplytėlės sklido kunigo Jurgio Kazlausko ir monsinjoro Juozapo Čeberioko aukojamų mišių garsai ir tikinčiųjų  palinkėjimai vieni kitiems ramybės.

Kaip pasakoja Utenos seniūniojos seniūnas Saulius Gaižauskas, šventės, suburiančios kaimynus, kraštiečius Kvykliuose vyksta gana senai. „Tikslią pradžios datą nustatyti gana sunku – pradžioje ne itin gausiai susirenkančių gyventojų būrelį pagyvindavo atvažiavę giminės ar svečiai. Ši gyvenvietė yra mažiausias seniūnijos taškas, todėl šventes jungiame su Pačkėnų bendruomene. Šventė pamažu plečiasi, įvairėja ir kuriasi tradicijos. Nuo 2012 pasidarė populiari ne tik Kvyklių senbuviams bet gyvenvietėje ar apylinkėse namus pasistačiusiems naujiems gyventojams, tapo ne vien senoliams skirtu pasilinksminimu. Šventėje gausu jaunimo, lankosi tiesiog dinastijomis“, – sakė seniūnas.

Pasak S. Gaižausko, būtų gražu, jei Kvykliuose įsikurtų bendruomenė, tačiau tai priklauso nuo demografinių procesų. Jaunimas tiesia savo gyvenimo kelius, daugelis jų nusidriekę į užsienį. Bendruomenės įkūrimas yra sudėtingas ir  tuo pačiu metu atsakingas procesas.

„Būkit laimingi, kai vasara pražysta,

Būkit laimingi, kai paukščiai grįžta,

Laimingi būkit vėlyvą rudenį ir žiemą

Laimingi būkite kiekvieną dieną…“ – eilėraščio posmu susirinkusiems linkėjo seniūnas ir grojant Kirdeikių kaimo kapelai (vad. Danutė Aidikienė) užrišo tautines juostas bei įteikė atminimo dovanėles 80-ties metų sulaukusiems Jonui Šeikiui ir Irenai Sukarevičienei bei devyniasdešimtmetei Angelei-Veronikai Mikulėnienei. Sveikinimus užbaigė seniūnijos nusipelniusiems žmonėms skirto pagarbos ženklo įteikimas – šiuo apdovanojimu pagerbtas koplyčios įkūrimo iniciatorius, katalikiškos bendrijos vienytojas monsinjoras Juozapas Čeberiokas garbingo aštuoniasdešimt penktojo gimtadienio proga.

Nė vienas šventės dalyvis neišvažiavo nepavaišintas: palapinių pavėsyje kvepėjo namuose ruošti patiekalai, šalia jaukiais laužo dūmais viliojo verdama Kernadeto žuvienė, medžiotojų klubas „Krašuona“ vaišino aštria žvėrienos sriuba, klubo vadovas atvežė medžioklės trofėjų parodą, smalsiausi galėjo išgirsti medžioklių ir trofėjų istorijas.

Sekminės – žydėjimo šventė. Dar ne taip senais laikais žmonės lankydavo javus, dainuodami tam skirtas dainas, lauke būdavo rengiamos vaišės, vadintos sambariais. Ypač didelis dėmesys skiriamas jauniems berželiams senovės baltų tikėjime simbolizavusiems visatos amžinumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, dėl to ir kiemas būdavo apkaišomi sužaliavusiais berželiais, pinami vainikai iš beržų ir jais puošiamos karvės, o šeimininkės už apvainikuotas karves atsilygindavo piemenėliams kiaušiniais, sviestu, sūriu, pyragu. Todėl norintis prisiminti įgūdžius dalyvavo stilizuotose karvių melžimo ir pieno gėrimo varžytuvėse, mergaičių galvas papuošė meniškos megztos kepuraitės, piemenėliai gavo po botagą ir liaunų berželių šluoteles.

Ši šventė buvo tarsi prologas kitiems Utenos rajono seniūnijos renginiams. Dabar kvykliškiai bus ne priimanti pusė, o svečiai. Gal ką nors nusižiūrės nuo kaimynų, gal ką nors naujo sugalvos ir savaip pritaikys. Tam, kad kitais metais vėl pajustų kad ir tolimo kaimyno petį, pabūtų kartu, pasilinksmintų ir pasidalintų prisiminimais.

„Atvažiuokite ar ateikite. Svetimų čia nebūna“, – sako kvykliečiai.

62263022_10213328118373127_5437403849134440448_o

Monsinjoras Čeberiokas švenčia 85-metį / Valdo Mintaučkio nuotraukos

img_0007-cr2

Kirdeikių muzikantai

img_0022-cr2

Krašuonos vaišės ir trofejai

img_0120-cr2

Jubilijatai

62244026_10213328128733386_5447126400962134016_n img_0169-cr2 62311695_10213328134173522_8267703845983879168_o 62269802_10213328139093645_4489248518136922112_o 62445764_10213328143133746_8134518602352033792_o 62542963_10213328125173297_621911706842431488_o 62081714_10213328115533056_4192308175942189056_o 62250101_10213328117053094_1365073166539423744_n 62254107_10213328141013693_153469549537132544_o

61898947_10213328132253474_1181894924488933376_o

969 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. medžiotojas parašė:

    Medžiotojų klubo „Krašuona“ vadovas yra Darius Vedrickas, bet ne Julius Baltaduonis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.