Home » Protakos » Pirmoji metų dalis baigėsi

Pirmoji metų dalis baigėsi

Pirmoji metų dalis baigėsi

Dalia SAVICKAITĖ

Gamta

Birželis – vasaros saulėgrįžos metas. Į saulę labiausiai atsisuka šiaurinis Žemės pusrutulis. Diena du kartus ilgesnė už naktį. Po gegužės darbų birželis regisi kaip atgaiva. Akmenys įkaitę nuo karščių, žolę gaivina vasaros lietutis. Pasirodo pirmosios miškų ir sodų gėrybės, pirmosios žemuogės. O po jų tuoj ir tikrosios braškės. Pražysta liepos, prasideda pirmasis kvapusis medunešis. Vaško korius gamina tik jaunos bitės. Tos bitės turi vaško liaukas. Vašką jos išskiria tik vasarą. Nulipdo vertikaliai kabančius korius, stebinančius savo formų tikslumu. Kiekvienas korys turi tūkstančius taisyklingų šešiabriaunių akučių, į juos telpa iki 4 kg medaus… Kalbininkas J. Balčikonis mėgo bitininkauti ir dažnai sakydavo: „Bitelių dovanos – sveikatos taurė, dieviškas vaistas“. Prof. Eugenija Šimkūnaitė labai vertino medaus gydomąsias savybes, bet neužmiršdavo pridurti, kad gali „skilvį greit prirūgštinti ar išdžiovinti, kad be daktaro neapsieisi“. Bitininkai dievina ankstyvąjį – šalpusnių, spanguolių, blindžių, klevų medų. Sakoma, kad viržių medus – laukinis, bet senovėje ne tik žmogui, bet ir meškai sveikatos galių dovanodavo.

Aktyviai gyventi kviečia dar vis ilgėjančios dienos. Birželis – nakties aušrų ir šviesiausias metų mėnuo. Saulė už horizonto pasislepia neilgam. Todėl vakaro aušra, judėdama rytų link, šiaurėje meiliai susitinka su rytmetine. Mėnuo atidaro astronominę vasarą. Jazminams pražydus prasideda tikroji fenologinė vasara. Šis mėnuo svarbiausias žvėrių veisimosi ir paukščių perėjimo metas. Paukščių giesmių girdėti mažiau, nes jie rūpinasi savo besočiais jaunikliais.

Birželį surenkama daugiausia vaistinių augalų. Dauguma vaistinių augalų apipinti legendomis. Kodėl? Ogi tas žmonių noras įspėti keistą augalo gyvenimo būdą. Štai – papartis: nuostabios išvaizdos ir keisto dauginimosi būdo. Visi žydi – šitas, ne. Vandens lelijos auga ramiuose užutėkiuose, o užkampiuose ir nelaboji dvasia… tai ir gėlelė ne be paslapties… Žmonės ją dar gėlele – saugūne vadindavo, ją kalbindavo: „Žolele saugūne, apginki nuo piktų žmonių: kad blogai apie mane negalvotų, bjauriai neburnotų. Nuginki burtininką, apdavėją. Saugosiu aš tave prie širdies pridėjęs visą ilgą ir tolimą kelią“. Ne tik keliauninkams ji senovėje talkino, bet ir persivalgiusiems padėdavo: jos paragavus tuoj viskas išsilies… Šaknimi gydydavo nuo danties skausmo. Įdomi ir širdažolė. Ją dar raganų apavu ar pasiutžole vadindavo. Ji gerina virškinimą, jos antpilais liaudies medicinoje gydoma nuo maliarijos, skrandžio ligų. Dabar mokslininkai jau žino, kad širdažolėje yra painios sandaros aktyvių junginių: alkaloidų, taip pat ir gliukozidų, suteikiančių jai „galias“.

vasara-su-knyga

Gamtos ženklai

Žolininkė E. Šimkūnaitė birželį baltalksnio ir juodalksnio (laumių medžių) mėnesiu vadino. Šie medžiai broliai kaip žmonės: pavardės vienodos, pomėgiai – kiti. Vienas juodas lyg šėtono gaurai, kitas – baltas, žemuogėm kvepiantis, geidulingas… Baltalksniai ieško pakrantės, daubos, užželia kirtimus. Po šiuo ženklu gimusieji renkasi gyvenimo kelią, kur aukščiau, sausiau. Alksnių šeimos gausios. Moterys – švelnaus būdo, bet vyrus savo grožiu, savo baltumu greit sugundo. Sako, kad baltosios alksnės uogomis, medumi kvepia. Gal todėl iš jų luobo daromi aukšliai uogoms, o išdžiovinus renčiami nameliai bitei motinėlei ar laukinei bitei – kamanei. Senoliai Labanore įtariai žvelgdavo alksnių pusėn. Buvo manoma, kad juose velniai gyvena. Alksniuose įsikuria ir laumės: gerosios ir piktosios. Gerosios laumės pamestinukus vaikus globoja, piktosios – užkutena. Gal todėl alksnės moterys visuomet labai atsargios būna. Svetimo žmogaus prie lopšio neprileidžia, kad vaikelio nenužiūrėtų. Parugėje kūdikėlio nepalieka, nes gali laumės nusinešti.

Juodalksnių giminė pamėgo vandenis ir kemsynus. Minčios girioje juodalksnis su velnio vardu susietas. Ten sako, kad velnio ąžuolas – juodalksnis po savo šiekštom aukso puodą slepia. Tą puodą surasi ir paimsi – velniui sielą parduosi. Juodalksniai – juodnugariai artojai. Aria aria, kol vakarė pateka. Moterys – darbo skruzdės. Jos ir darganoj, ir karštyje kruta.

Birželis profesorei siejosi su ūdra (bernams) ir žebenkštimi (merginoms). Bernai vikrūs ir prie darbo, ir pramogaujant. Jei su jais kalbi geruoju, tai ir jie tau geri būna. Šiandien – viena mergina, rytoj – kita. Ūdriukų meilė tai dienai, bet nei merginos saugosi, nei peikia: pats turi žinoti, su kuo susidedi… Merginas retai ūdromis vadina: jei tokia atsiranda, tai trijų parapijų bernams galvas susuka. Ar paveldėję, ar iš nieko pradėję, ūdros gražiai prasigyvena, nors dalininkais su jais geriau nebūti.

Žebenkštytės – mergytės lipšnios, švelnios. Jei reikia, gali akis ir gražiuoju, ir piktuoju iškabinti. Visuose darbuose pirmos, visiems bernams galvas suka. Švarutės, tvarkingos. Namuose – jų valia, bet vis gražiomis. Vaikai ir darbų, mokslų patys iš savęs prasimano. Niekuo išskirtinai nesidomi, bet viską išmano ir gali.

Šventės

Birželio 5-oji – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Lietuvoje pirmieji gamtosauginiai įstatymai aptinkami jau LDK 1529 metų Statute. Tad mums belieka laikytis senųjų nuostatų.

Šiemet Sekminės labai vėlyvos. Apie mėnesio vidurį, po šv. Antano (VI.13) ir šienapjūtės pradžia – įtemptas vasaros darbymečio metas. Galvas pradeda sukti ankstyvieji kopūstai. Nebetoli ir pati ilgiausia diena. Vasaros saulėgrįžos šventė (Rasos, Joninės, Ilgės) – linksma, siautulinga. Anot prof. Pranės Dundulienės, Rasos vardas turi geneologiją, siekiančią net pagonybės laikus. Daugybė atėjusių papročių, tikėjimų, burtų rodo, jog visais laikais žmogus akylai stebėjo gamtą, saulės slinktį. Iki Joninių buvo renkamos vaistažolės, nes paskui jos būnančios raganų apspjaudytos. Joninių išvakarėse merginos ir moterys pulkais pasklisdavo pievose kupoliauti. Tądien surinktos žolės buvo laikomos Saulės vaistu. Senovinis žodis kupa reiškia gausą, pilnatvę. Kupolėmis pirmiausia vadindavo Jono žolę, Tako žolę, Kraujo žolę, Širdies žolę, Sidabro žolę, Gyvatės žolę. Manydavo, kad šie žolynai padeda susirgus 9, 12 ar net 99 negaliomis…

nykstanti-sekminiu-sventes-apeigu-kaltininke

Sekminių apeigų „kaltininkė“

Tos merginos, kurios rudenį norėdavo ištekėti, apeidavo 3 laukus, 3 pievas, 3 upeles, o Aukštaitijoje ir 3 ežerus. Mesdavo vainiką per nugarą. Kiek kartų vainikas užsikabindavo, po tiek mėnesių vestuvės. Į obelį vainikus mesdavo tos, kurios norėjo turėti daug vaikų: gražių, sveikų kaip obuoliai. L. Jucevičius, S. Daukantas, M. Katkus rašė, kad pagonybės laikų metraštininkai mini, jog Rasos šventė buvo vaisingumo ir meilės šventė. Sidabrinėje nakties prieblandoje, aušros metu moterys išsirengdavo nuogai, grožėdavosi savo kūnu, prausdavosi ir voliodavosi rasose. Tai buvo ne palaidumo, o moters – kūrėjos, gimdytojos išaukštinimas. Nieks nesigėdijo viešo nuogumo: į paežerės pirtis moterys ir merginos užsukdavo vyrams nugarų nutrinti. Po Joninių gimdavo meilės kūdikių. Mat laumė, kurios krūtys žėrėdavo vandens lelijomis, buvo ta pati Laima: vaisingumo ir visko, kas gyva žemėje, pirmapradė. Po šios šventės Laima įgaudavo paukščio, gegutės pavidalą. Apsiplovimo papročius raštuose aprašė ir vyskupas Motiejus Valančius.

Senajame Daugėliškyje (už Ignalinos) moterys merginoms sakė: „Eidama gult nuoga, be jokio drobinio, pagalvėn pasidėk aguonų, apiberk laukinėm mėtom. Pastatyk palovy niekočioj (geldoj) vandens. Perdėk per lovą šiaudų su varpomis. Nusiprausk rugių, miežių ar kviečių rasa ir nenusišluosčius, su niekuo nešnekėjus, atsigulk. Susapnuosi savąjį. Dar gerai būtų sukalbėti 100 poterėlių! Pabudus pažvelk po pagalve. Jei ten surasi rugio varpą – vyriškumo simbolį – žinok bernas apie klėtelę jau vaikšto“. Šios nakties burtai buvo ir vyrams, ir nevaisingoms šeimoms.

Saulė tarsi stabteli horizonte ir keletą dienų leidžia pasidžiaugti savimi ir vasaros gražumu. Po Joninių prasidedavo „drėgnoji“ vasara, o nuo Petrinių (VI.29) trumpėja diena. Plaukėjant miežiams nustoja kukuoti gegutė – miežio grūdu paspringo. O jei dar porą savaičių neužtyla, galima laukti ilgo rudens. Viso, ką nuveikėte per pirmąją metų dalį, vaisius skabyti pradėsite jau kitą mėnesį.

152 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.