Home » Gallery » Verslas » Restoranas, kur nėra krištolo šviestuvų, o maisto gaminimo procesas prilyginamas kūrybai

Restoranas, kur nėra krištolo šviestuvų, o maisto gaminimo procesas prilyginamas kūrybai

Restoranas, kur nėra krištolo šviestuvų, o maisto gaminimo procesas prilyginamas kūrybai

Daiva ČEPĖNIENĖ

Sunku patikėti, kad važiuojant Lietuvos kaimo žvyruotais keliais, tokiais, kur prasilenkti dviem automobiliams sudėtinga, gali netyčia privažiuoti restoraną. Būtent taip ir nutiko iš Kavarsko (Anykščių r.) pasukus link Girelės kaimo. Jurgitos Minderytės-Motiekaitės ir Arūno Motiekaičio šeimos restoranas „Kacės virtuvėlė“ įsikūręs kaime, kuriame vos 4 trobos. Restorano pavadinimas parinktas kažkada į šeimos namus priklydusios katės, vardu Kacė, garbei. Įėjus į šeimininkų rankomis kurtą aplinką, pajunti senos medienos aromatą. Sode mėlynuoja neužmirštuolės, žydi pienės ir niekas čia to laukinio grožio neskuba naikinti. Ši vieta – paprastas lietuviškas kaimas, kur būdamas gali atitrūkti nuo nežinia kur bėgančio pasaulio, pajusti aplinkui besiblaškantį vėją, klausytis tylos.

Sutapo vieta, laikas ir svajonė

Sodybą Girelės kaime vilniečiai Jurgita ir Arūnas nusipirko prieš 11 metų asmeniniams šeimos poreikiams, kad turėtų kur atvažiuoti pailsėti nuo miesto šurmulio. Mieste abu dirbo įvairius darbus. Arūnas dirbo ir radijo didžėjumi, ir televizijoje marketingo direktoriumi. Vėliau kartu su Jurgita ėmėsi projekto „Smėlio džiazas“. „Tai gyvi piešiniai iš smėlio pagal muziką renginiams, įmonėms. Gyvenome kaip čigonai. Rudenį susikrauni lagaminą ir važiuoji iš renginio į renginį, namo negrįžti po kelis mėnesius. Pavargome nuo tokio gyvenimo. Norėjome ramybės kaime, užkampyje. Norėjosi gamtos, kur būtų galima pabėgti nuo miesto. Bet taip atsitiko, kad sutapo 3 dalykai: vieta, laikas ir svajonė“, – apie netikėtai pasikeitusius planus pasakojo A. Motiekaitis. Šeima 2015 metais jau buvo nusprendusi parduoti sodybą, nes pora metų, kol augino sūnų, į ją net nebuvo atvažiavę. Bet tų pačių metų vasarą Anykščiuose atsidarė Lajų takas, pradėjo plūsti žmonių srautai kaip į pajūrį. „Tokiam žmonių srautui Anykščiai nebuvo pasiruošę, žmonėms čia nebuvo kur pavalgyti. O mums jau nuo seno kirbėjo mintis atsidaryti šeimos restoraną. Tai tais metais ir įkūrėme įmonę“, – pasakojo restorano „Kacės virtuvėlė“ savininkas.

Be išankstinė rezervacijos vietos gali tekti laukti

Kai kurie žmonės atvažiuoja čia norėdami tik pasižiūrėti, mat apie „Kacės virtuvėlę“ yra girdėję, matę per televiziją, todėl domisi, atvažiavę fotografuojasi. Jurgita tikina visai nebijojusi, kad į atokų kaimą neatvyks lankytojai. „Aišku čia niekas tuo netikėjo, stebėjosi, klausė: ką jūs čia darysite? Restoraną? Kas gi čia pas jus eis? Bet jeigu aš imuosi kažką padaryti, tikiu tuo, tai ir padarau. Ir žmonės čia važiuoja, dažnai ir laisvos vietos be išankstinės rezervacijos net nebūna“, – pasakojo Jurgita. Tai labiau sezoninis šeimos verslas. Lankytojų pikas tęsiasi nuo pavasario iki rudens, tačiau, kaip sako Arūnas, viskas priklauso nuo dangaus ir Dievo. „Pirmus metus dirbome ištisus metus, kad suprastume, kada būna daugiausiai klientų. Tuomet čia nusidriekdavo gyva žmonių eilė. Atvažiuodavo žmonės be rezervacijos, jiems tekdavo pasakyti, kad reiks palaukti apie 1,5 valandos. Kartais žmonių būna tiek, kad netgi pievelėje prisėda suvalgyti desertų, o vietą prie staliukų užleidžia ilgiau laukiantiems“, – pasakojo restorano šeimininkas.

<…>

 Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose“. 

img_0074

Restorano lauko terasa

img_0071

img_0090

Jurgitos Minderytės-Motiekaitės ir Arūno Motiekaičio šeimos restoranas skaičiuoja ketvirtą sezoną

img_0095

img_0081 img_0085 img_0083 img_0098 img_0087

1328 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. liepa parašė:

    labai viskas originalu labai noreciau apsilankyti ir skaniai pavalgyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.