Home » Gallery » Verslas » Sugrįžę iš emigracijos į Lietuvos kaimą pradėjo kurti nuosavą ūkį

Sugrįžę iš emigracijos į Lietuvos kaimą pradėjo kurti nuosavą ūkį

Sugrįžę iš emigracijos į Lietuvos kaimą pradėjo kurti nuosavą ūkį

Daiva ČEPĖNIENĖ

Šalies kaimai nyksta – jaunimas bėga į užsienį ieškoti didesnio uždarbio, geresnio gyvenimo ir tik vienetai nusprendžia grįžti ir kurti gyvenimą čia. Prieš metus jauna emigrantų pora, Gitana Butavičiūtė ir Nerijus Jockus, grįžo gyventi į Ignalinos rajono Panižiškių kaimą – nusipirko sodybą, įkūrė ūkį, įveisė braškyną. Nors atrodo grįžę į tėvynę kuriasi gana sparčiai, tačiau jauni ūkininkai šalies politikams, įstatymų kūrėjams negaili kritikos strėlių.

Žemes „užgrobę“ stambieji ūkininkai

Anksčiau pora bandė auginti kiaules, tačiau dėl paplitusio maro šios veiklos turėjo atsisakyti. Tuomet nusprendė važiuoti uždarbiauti į užsienį. Dirbo įvairius darbus Anglijoje, šiaurės Airijoje, skynė ir ten auginamas braškes. Mažamečius vaikus buvo palikę Lietuvoje prižiūrėti Gitanos tėvams. „Emigravome, nes supratome, kad čia, Lietuvoje, bus sunku ką pasiekti, kažką turėti. Išvažiavome turėdami 1800 eurų skolos, kelionei turėjome dar pasiskolinti. Lietuvoje dirbdamas ne kažką tenusipirksi“, – vienas kitam antrino jaunieji ūkininkai. Užsidirbę grįžo, nusipirko traktorių, važiavo vėl. Šių metų vasario mėnesį grįžo į Lietuvą, kaip patys tikisi, visam laikui. Gitana įsidarbino parduotuvėje, Nerijus – Ignalinos savivaldybėje vairuotoju. „Ignalinoje darbą galima susirasti, bet iš tokių atlyginimų nepragyvensi“, – tvirtino Gitana. Sunkiai suvokiama, bet šeima spėja suderinti turimus pagrindinius darbus bei nuosavo ūkio veiklą. Dirba apie 14 hektarų žemės. Turi pasisėję žieminių pasėlių. Tačiau, kaip teigė N. Jockus, norint pragyventi iš grūdininkystės, reikia didesnių žemės plotų, o tai jau yra papildomos investicijos. Pora neslepia nuoskaudos, kad šiuose kraštuose, norint imtis žemės ūkio veiklos, tenka susidurti su liūdna realybe. Laisvos žemės plotų beveik nebėra. Beveik viską išsinuomoję stambieji ūkininkai. „Valstybė besikuriantiems jauniems ūkininkams turėtų palengvinti sąlygas, kažkokiu būdu apriboti galimybes stambiems ūkininkams „grobti“ žemes. Nes yra ir jaunų žmonių, smulkesnių ūkininkų, kurie taip pat nori dirbti. Jeigu valstybinės žemės stambieji ūkininkai negali išsinuomoti, randa būdą kaip apeiti įstatymą. Tuomet jie buriasi į kooperatyvus, turi pažinčių, moka, žino ir gali rasti spragų įstatymuose. O tu ateini jaunas ir nežinai, kaip čia kas vyksta“, – kalbėjo ūkininkai.

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose“. 

img_0081

Gitana Butavičiūtė ir Nerijus Jockus sako, kad norisi bandyti kurtis Lietuvoje / Daivos Čepėnienės nuotraukos

img_0074

 40 arų braškyną užsodino savo rankomis

img_0089

Ūkininkai tikisi, kad jų užaugę atžalos padės prie ūkio darbų

1284 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.