Home » Gallery » Veidai » Bioenergetikai iš Degučių: „Vietiniai mus vadina raganiais, todėl durų galime nerakinti…“

Bioenergetikai iš Degučių: „Vietiniai mus vadina raganiais, todėl durų galime nerakinti…“

Bioenergetikai iš Degučių: „Vietiniai mus vadina raganiais, todėl durų galime nerakinti…“

Kristina SAKAITĖ

„Gydymo galių neturiu, tačiau turiu daug žinių. Vietiniai mus vadina raganiais, bet mums nuo to tik geriau – išeidami galime durų nerakinti, juk niekas nesibraus į namus“, – juokauja Stanislava Rupšienė. Buvusi uteniškė, paskui zarasiškė, į Degučius (Zarasų r.) atsikraustė prieš 25 metus. Gamtos vaikui mieste nepatiko. Išpuoselėtoje sodyboje moteris gyvena su sūnumi Svajūnu. Abu prisistato bioenergetikais. Stanislava ir Svajūnas Rupšiai tvirtino, kad neįprastų galių išmokti neįmanoma – jas arba turi, arba ne.

Dirbote paprastus darbus, gyvenote „kaip visi“. Kada pajutote, kad turite neįprastų gebėjimų padėti kitiems?

Stanislava: Svajūnas stiprią energiją turėjo nuo gimimo, tačiau tokios jėgos atsiskleidžia tik tada, kai žmogus susiformuoja.

Buvau pirmoji jo pacientė. Sūnus pajautė, kad turi padėti mamai. Gydė rankomis, o po kelių dienų man išgaravo visi negalavimai. Kai kilo problemų su sąnariais, vėl padėjo. Bandėm daug metų, tyrėm, žiūrėjom, kokiomis ligomis sergant padėti negalima. Svajūnas viską pats išbandė, tik paskui pradėjo domėtis, kas surašyta knygose, skaitė indų šventojo Sai Babos knygas.

Svajūnas: Nežinau, ar man tai iš mamos perėjo, ar iš protėvių. Vaikystėje nejaučiau, kad tapsiu bioenergetiku. Buvau paprastas berniokas, valgiau mėsą, suaugęs kartais ir čierkelę padarydavau. Kai pradėjau dvasiškai tobulėti, pasikeičiau.

Keitėsi ir jūsų gyvenimo būdas, mityba. Kaip tai susiję su tuo, kuo užsiimate?

Stanislava: Atėjo laikas, kai nebenorėjome mėsos. Tuomet dar turėjome savo ūkį. Kai vyrai papjovė didelę, gal 300 kg sveriančią kiaulę, nebevalgėm… Viskas apsivertė staigiai. Išdalinom mėsą giminėms, o patys – nei gabaliuko.

Bet tai nebuvo mėsos atsisakymas – ne mes ją palikom, tai ji paliko mus. Metėm abu per vieną dieną. Dabar jau daugiau kaip 20 metų nevartojame nei mėsos, nei žuvies. Kai žmogus pradeda dvasiškai tobulėti (tai nereiškia melstis ar pan.), tada jis pradeda suvokti gyvenimą kitaip. Jeigu kažką darysi per prievartą – sirgsi.

Ne visi gali būti vegetarais, nors nori daugelis – dabar gi madinga. Jeigu per prievartą būsi vegetaru, neturėsi energetinio balanso. Žmogus sudarytas iš energijų, nors tuo netiki, nemato, nepačiupinėja. Kitas svarbus dalykas – mityba, taip pat – mintys, kurios daug lemia. Tarkim, žmogus valgo nužudyto gyvūno maistą ir yra žemos energijos – tuomet viskas tvarkoj. Bet jeigu žmogaus energija stipri, atsisakius mėsos jam negrės nei kraujo nusėdimas, nei geležies trūkumas ar kiti negalavimai.

Tačiau kraštutinumams aš nepritariu. Dovanokit, bet veganizmas – tai visiškas nuvažiavimas į pakluonę… Eidamas į dvasingumo kraštutinumus žmogus tampa sektantu, eidamas į mitybos kraštutinumus, jis tampa veganu. Jeigu jis gyvena žolėmis, bet jo energinis lygis žemas, žmogui gresia įvairūs negalavimai.

Permainoms ryžotės būdama jau brandaus amžiaus. Kaip pasikeitė savijauta?

Stanislava: Kartais nuvažiuoju į ligoninę, pasitikrinu kraują ir pan. Nebuvo kokių neigiamų pakitimų. Nebeskauda sąnarių. Reikėjo kojos sąnarį keisti, išgijo, nieko nekeičiau. Kai pradėjau eiti šiuo keliu, jokios tabletės nesu sugėrusi, nors skaičiuoju jau 72-us metus. Valgom viską, išskyrus žudytą maistą. Nėra taip, kad per dieną vienu salotos lapu gyvi. Mūsų racione – vaisiai, daržovės. Pamažinau pirktinės duonos, nes mielės kenkia. Cukrus, miltai ar riebalai atskirai valgomi nekenkia, bet sujungus šis trejetas kenksmingas. Visai atsisakyti cukraus ar druskos nereikia.

Vaikams neduoti tai, ko jie nori, yra nusikaltimas. Kol vaikas auga, turi valgyti viską, ko nori. Kai užaugs, pasirinks, ar nori būti mėsėdžiu, ar vegetaru, ar veganu.

Internete visokie burtininkai žada vos ne iš mirusių prikelti, kaip atskirti, kuris žmogus gydo, o kuris šarlatanas?

Svajūnas: Pirmiausiai reikia pasidomėti, kaip jis pats gyvena, ar turi žalingų įpročių. Jeigu gydytojo ir gydomojo energetinis lygis bus vienodas, jam niekada nepadės. Gydytojas turi būti aukštesniame lygyje. Jeigu žmogus demonstruoja daug diplomų, giriasi, kokius mokslus baigė ir pan., tai irgi kelia įtarimą, nes tokių mokslų nebaigsi. Yra ezoterikos mokyklos, bet kaip išmokti turėti gerą energiją? Ją turi arba ne.

Bet vien seansais užsikimšusių kraujagyslių neatkimšite ir sąnarių neišgydysite?

Stanislava: Žmogui pirmiausiai reikia susireguliuoti mitybą, sumažinti mėsos vartojimą, pabadauti ir per metus ar pusantrų organizmas apsivalys. Tarkim, susirgai vėžiu, vadinasi neteisingai gyvenai ir turi viską kardinaliai keisti. Negatyvi energija pirmiausiai puola silpniausius organus – juos tiek paveikia, kad ląstelės tarsi išprotėja, mutavusios pačios ima naikinti organizmą.

Su sąnarių skausmais reikia labai daug kantrybės, gydymas trunka kelis mėnesius. Daug ligų mityba lemia, žmonės valgo daug kiaulienos. Taip pat labai svarbu kontroliuoti savo emocijas. Stresai veikia širdį, jeigu žmogus piktas – susirgs kasa, jeigu pilnas puikybės – jam garantuotai sutriks inkstų veikla. Jeigu savęs nemyli, prikibs plaučių ligos, depresija. Dabar visi skundžiasi, kad silpna imuninė sistema. Ji gali būti stipri tik tada, kai žmogus visapusiškai laimingas, jeigu jis save skriaudžia arba kenčia nuo aplinkinių, ji bus silpna. Imuninei sistemai stiprinti vaistų nėra. Kai kurie naudoja papildus – žinau atvejų, kai žmonės juos vartodami visiškai išbalansuoja organizmą ir susigadina sveikatą.

Pasaulis labai nužengęs į materialumo pusę. Nereikia per daug dvasinių dalykų, reikia išlaikyti balansą. Pvz., mes dvasingi žmonės, bet į bažnyčią beveik nevaikštom. Davatkiškumas nereiškia dvasingumo, pažiūrėkite, kiek yra davatkų, kurioms bažnyčia ir mišios yra lubos. Jos aukštai nesiekia, bet jeigu pro tas lubas prasibrautų, galėtų eiti toliau.

<…. >

Visą interviu skaitykite šeštadienio „ Utenos apskrities žiniose“. 

dsc_1044

Stanislava Rupšienė su sūnumi Svajūnu savo sodyboje / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_1030

Pastaruosius dešimtmečius neišgėriau nei vienos tabletės“, – sako 72-us netus skaičiuojanti Stanislava

dsc_1062 dsc_1037

714 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. sako:

    Kaip su jumis susisiekti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.