Home » Gallery » Veidai » Tarsi kregždė lipdė lizdą

Tarsi kregždė lipdė lizdą

Tarsi kregždė lipdė lizdą

Nida TREINYTĖ

Kūryba – spontaniškas proveržis, pasireiškiantis bet kur ir bet kada. Svarbu, kad kūrėjas nepritrūktų minčių, fantazijos, o kūrybą atskleistų bei įamžintų įvairiuose darbuose. Profesionalais visi būti negali, bet išbandyti širdžiai mielą veiklą gali bet kuris to labai norintis žmogus. Kuktiškių miestelio (Utenos r.) centre įsikūręs ,,zoologijos sodas“ bei jame gyvenančios mistinės būtybės patraukia dažno pakeleivio akį ir kviečia užsukti į Levutės Meškauskienės sodybą susipažinti su joje esančiais savitais, iš betono pagamintais kūriniais.

Kūrybai atiduota 17 metų

Prieš trejus metus pakeitusi gyvenamąją vietą (L. Meškauskienė dabar gyvena Anykščiuose) betonines skulptūras su visa sodyba paliko anūkui ir jo šeimai. Dabar moteris nebekuria ir nebelipdo, bet mintimis apie kūrybinį procesą ir ilgametę veiklą mielai sutiko pasidalinti su skaitytojais. ,,Viskas ateina iš vaikystės“, – sako pašnekovė. Nuo mažumės mėgo konstruoti, montuoti, nestokojo sumanumo ir žaislus pasigamindavo pati. Mėgstamiausi žaislai vaikystėje būdavo namukai iš įvairių medžio gabaliukų, o aplink juos būtinai pasodindavo gėlių darželį ir sodą. Vėliau keliaudama pro automobilio langą mėgo stebėti pakelėse esančias sodybas ir atkreipdavo dėmesį, kaip jos tvarkomos šeimininkų. Jeigu kuriame nors kieme pamatydavo gyvūnėlio ar paukščio skulptūrėlę, tai toji sodyba būdavo pati gražiausia. Išėjus užtarnauto poilsio L. Meškauskienei atsirado visos galimybės susikurti norimą aplinką ir savo sodyboje Kuktiškėse. Moterį viliojo skulptūros, jas ryžosi lipdyti savarankiškai. Prieš pradėdama kurti, pasikonsultuoti nuvyko pas netolimą kaimynę tautodailininkę Anelę Araminienę, kuri papasakojo, kaip vyksta kūrybinis procesas, nuo ko reikia pradėti, kokį žvyrą pasirinkti maišant su cementu ir kt. Pasak pašnekovės, pirmieji darbai ėjosi sunkiai – ,,juodai nesisekė“… Kaip bemaišydavo cementą ir kokią konsistenciją bedarydavo, jis imdavo ir nubyrėdavo nuo karkaso. Tada karkasus iš vielos išlankstydavo šviesios atminties Levutės sutuoktinis Pranas Meškauskas. „Jis buvo vienintelis pagalbininkas kūrybinio kelio pradžioje“, – atsimena pašnekovė. Kantrybės ir užsispyrimo moteriai užteko, o vieną dieną betonas sukibo ir nustojo byrėti, kūriniai darėsi vis tvirtesni. Įvaldžiusi technologijas ir išmokusi savarankiškai dirbti L. Meškauskienė betonines skulptūras be perstojimo kūrė ir lipdė 17 metų. ,,Kai pradedi lipdyti, nebegali sustoti, norisi ir to, ir ano, ir visko. Tokia tad ir buvo kūrybos pradžia. Per daug metų įgavusi patirties galėčiau ir bėgančiam kiškiui ūsus prilipdyti“.

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose“. 

img_0111

Levutė Meškauskienė savo pasakų namelyje / Asmeninio albumo nuotrauka

dsc_0042-copy

Sodybos ir skulptūrų parko naujoji šeimininkė – Milda Korsakienė su rašytoja I. Ežerinyte aptaria, kaip išsaugoti ir renovuoti skulptūras / Nidos Treinytės nuotraukos

dsc_1350-copy dsc_1344-copy dsc_1340-copy dsc_1336-copy dsc_0007-copy dsc_0005-copy dsc_0002-copy dsc_0014-copy dsc_0011-copy dsc_0028-copy dsc_0046-copy dsc_0050-copy dsc_1333-copy

dsc_1356-copy dsc_0019-copy

497 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.