Home » Gallery » Švietimas » Mokytojai: net blogiausias mokinys gali tapti geriausiu žmogumi

Mokytojai: net blogiausias mokinys gali tapti geriausiu žmogumi

Mokytojai: net blogiausias mokinys gali tapti geriausiu žmogumi

Daiva ČEPĖNIENĖ

Mokykla nėra tik žinių tvirtovė, tai vieta, kurioje verda ten dirbančių ir besimokančių gyvenimas. Mokykliniai laikai turbūt kiekvienam atmintyje išlieka visam gyvenimui. Nepasimiršta iškrėstos išdaigos, nuotykiai, pabėgimai iš pamokų ir begalė kitų dalykų, kurie po daugelio metų kelia juoką, o kartais ir gėdos jausmą. Mokytojų dienos proga nusprendėme pakalbinti mokytojus, paprašėme prisiminti, kokias išdaigas krėsdavo jie tuomet, kai dar sėdėjo mokykliniuose suoluose, ir kokių netikėtumų sulaukia iš savo mokinių. Kas pagalvotų, kad tikybos mokytojas vandeniu pilstė mergaites, mokyklos direktorius laužė mokytojų kėdes, per chemijos pamokas marindavo gėles…

Mokytojo darbas kartais priverčia susiimti ir už galvos, ir už kitų skaudamų vietų“

Aukštakalnio progimnazijos mokytojas Mindaugas Laučius sako, kad mokytojo darbas dažnai priverčia susiimti ne tik už galvos, bet ir už kitų skaudamų vietų. „Tokiais momentais padeda suvokimas, kad tu esi ne visagalis ir ne viską gali pakeisti. Iš savo mokyklinių laikų prisimenu nuotykį, įvykusį per lietuvių kalbos pamoką, kurią vedė mokytojas Petras Panavas. Rašėme rašinį, mokytojas sėdėjo prie stalo, klasėje tvyrojo tyla, kad net galima buvo girdėti praskrendančią musę. Ir staiga pasigirdo isteriškas vienos klasiokės juokas. Visi pasimetėme, žiūrėjome į ją ir galvojome, kas čia galėjo nutikti, žiūrėjo ir mokytojas. O ji sako: „Mokytojau, pasižiūrėkite, jūs atėjote su skirtingais batais.“ Mokytojas labai ramiai sureagavo, bet po kelių pamokų pamatėme, kad jis jau su vienodais batais“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Laužė kėdes ir marino gėles

Utenos Aukštakalnio progimnazijos direktorius Arvydas Šilinskas pasidalino prisiminimais ir patirtomis nesėkmėmis iš savo jaunų mokytojavimo dienų. „Prisimenu, tais laikais turėjau diplomatą, į jį susidėjau mokinių darbus, parašytus ant lapelių. Tą dieną buvo stiprus vėjas, lijo lietus, aplinkui buvo didžiulės balos. Išlipau iš autobuso, man tas diplomatas atsidarė ir vėjas visus lapus išnešiojo. Aš juos skubėjau sugaudyti, bet 6 mokinių darbai permirko baloje jau neįskaitomai. Galvojau, ką dabar daryti. Mokytojas esu dar jaunas, nei čia pasakot, kad tokia bėda nutiko, nei ką. Galvojau, žinau aš tuos mokinius, parašysiu aš jiems įvertinimus ir neskaitęs darbų. Gavę įvertinimus nė vienas iš jų nepaprieštaravo. Aš apie tą įvykį tiems mokiniams papasakojau tik per jų išleistuves mokykloje. Dauguma jų prisiminė tai ir sakė nepastebėję, kad tie vertinimai būtų buvę pernelyg padidinti. Tas nutikimas man tuomet, kaip jaunam mokytojui, sukėlė stresą“, – pasakojo mokyklos direktorius.

Mokykloje buvo padauža, todėl dabar supranta savo mokinius

Utenos regioninio profesinio mokymo centro muzikos mokytojas Valdas Laurinavičius sako buvęs padauža mokykloje ir net nesuprantanta, kaip nutiko, kad pats ėmė ir pasirinko mokytojo profesiją. Pašnekovas sako, kad turbūt mokyklinė patirtis ir leidžia dabar jam būti supratingu mokytoju, būti atlaidesniu nutrūktgalviams vaikams, o vertinant jų žinias nepagailėti ir šiek tiek geresnio balo. „Mane dabar mokykloje labiausiai džiugina, kai tu žiūri į mokinį, galvoji, kad iš jo nieko nebus, bet po metų kitų pamatai, kaip jis subręsta ir tu gali bendrauti su juo jau kaip lygus su lygiu. Visiems mokytojams Mokytojų dienos proga palinkėčiau, kad jie grįžę į namus pavargę ir nebeturintys jėgų niekam, pagalvotų apie savo patį blogiausią mokinį ir patikėtų, kad tas mokinys visgi bus geras žmogus“, – sakė mokytojas Valdas Laurinavičius.

<…> 

Daugiau mokytojų istorijų – šeštadienio „ Utenos apskrities žiniose“.

71274858_1211544695695456_8695242796346376192_n

laurinavicius

 Valdas Laurinavičius

silinskas-3

Arvydas Šilinskas

mindaugas-laucius

Mindaugas Laučius

538 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.