Home » Gallery » Veidai » Tauragnai prisiminė gydytoją Algimantą Bartkevičių

Tauragnai prisiminė gydytoją Algimantą Bartkevičių

Tauragnai prisiminė gydytoją Algimantą Bartkevičių

Stepas EITMINAVIČIUS

Laukdami Vėlinių vis prisimename iš mūsų pasaulio išėjusius mums mielus žmones. Galvodami apie juos atgaiviname daugybę epizodų, daugybę detalių – tai, kas leidžia jausti jų dvasinį grožį. Tauragnų biblioteka sukvietė savo skaitytojus, kad geru žodžiu prisimintų šiame krašte gyvenusį gydytoją, medicinos mokslų daktarą Algimantą Bartkevičių.

Kas yra gražu? Kad buvo toks altruistiškas gydytojas Algimantas Bartkevičius. Kad Kazimieras Preikša savo lėšomis išleido atsiminimų knygą – neieškojo rėmėjų, nerašė projektų. Kad rašantieji sugebėjo prisiminti įsimintinų atsitikimų, kurie ir charakterizuoja šią spalvingą asmenybę.

Su kokiu azartu šis gydytojas prašė kolegų, kad parašytų atsiminimus, – galima tik pavydėti. Kaupėsi puslapiai, vis daugiau atsirasdavo rašančiųjų. Įsimintinas įvykis – „Utenos Indra“ išleido knygą „Dovanojantis gerumą“.

Kalbėjo atsiminimų autoriai

Gydytojas Arvydas Paleckis: „Pasitardavau su juo, kalbėdavome apie viską. Šiltas, geras žmogus, geras kolega. Kai gerdavome arbatą, tai vis juokdavosi. Kupinas optimizmo, viskuo domėjosi, žinių daug turėjo. Išmokau iš jo daug. Svarbiausia, kad šiltas, nuoširdus žmogus. Labai malonus laikas, kai su juo bendravau.“

Gydytojas Raimundas Leipus prisiminė, kaip Bartkevičių šeimą pirmą sykį aplankė Sėlėje, kad jau tada suprato, jog Algimantas labai nagingas.

„O kokie bajeriai iš jo ėjo… Kartais, kai ką nors pasakodavo iš savo ankstyvesnės praktikos, tai pagalvodavau, kad gal meluoja…“

Gydytojas Algimantas Bartkevičius / Elvyros Sabalytės nuotraukos

Gydytoja Emilija Fedaravičienė: „Ačiū, kad prisimename tokius šviesuolius. Taip, jis kolegiškiausias kolega. Kiekvienas, kas juo dirbo, tai patyrė. Kai žmogus yra šalia mūsų, gal ir nepastebime tų ypatingų sugebėjimų… Jo atėjimas į kabinetą – mažytė šventė. Darbas, rūpesčiai, užsuka Algimantas – be šypsenos neapsieisi. Todėl knygoje ir prisiminiau kelis anekdotus. Toks optimizmas, kuris sklido nuo šio žmogaus, mus gydo.“

Pedagogė Eugenija Kamarauskienė: „Jei nors vieną kartą tokį žmogų susitinki, tai jau stebuklas. Džiaugiuosi, kad tokia asmenybė buvo mano gyvenime. Man perduotas tas gerumas. Malonu, kad šiandien čia susitikom.“

Kaimynė Aldona Kirkienė: „Džiaugiuosi, kad mūsų kaime gyveno toks nepaprastas ir labai paprastas žmogus. Atsitiko kas – kur bėgsi? Pas Algimantą. Kiek jis mums padėjo… Mokė mano vaikus stiprybės. Jei koks filmas apie Sibirą, tai iškart įsivaizduoju, kaip Algimantas Sibire dirbo, kaip ten išsimokslino. Kuo jis mus grūdino? Kai likau viena, tai labai gražiai patardavo. Jis nesididžiavo, kad aukštasis išsilavinimas, kad aukštos pareigos. Ateina į svečius, tai valgo tai, ką ir mes. Ima duonos, ima lašinių…

Mes nesam kokie raštininkai. Po kiek laiko pagalvojau, kad ne viską į atsiminimus sudėjau. Pavyzdžiui, užvažiuojame pas jį, o jis stovi ant galvos! Ir rodo, kaip mes galėtume tai padaryti.“

<…>

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio „Utenos apskrities žiniose“

Su žmona Danute
805 Iš viso matė 7 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.