Home » Gallery » Verslas » A. Šabūnas: „Moteriškame kolektyve tenka balansuoti tarp emocijų ir racionalių sprendimų“

A. Šabūnas: „Moteriškame kolektyve tenka balansuoti tarp emocijų ir racionalių sprendimų“

A. Šabūnas: „Moteriškame kolektyve tenka balansuoti tarp emocijų ir racionalių sprendimų“

Kristina SAKAITĖ

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojamuose geriausio vadovo rinkimuose gerokai aplenkęs kolegas 2019 m. Utenos bosu išrinktas bendrovės „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas. Buvęs valdybos pirmininkas, o pastaruosius trejus metus vienos stambiausių Utenos bendrovių vairą į savo rankas perėmęs A. Šabūnas juokauja, kad pradėjęs eiti šias pareigas pajuto užuojautą buvusiems vadovams. Kelių šimtų moterų kolektyve darbas turi savo specifiką, ir tenka balansuoti tarp emocijų ir racionalių sprendimų.

Jūsų kolektyve iš 800 darbuotojų apie 660 – moterys. Darbas moteriškame kolektyve turbūt turi savo specifiką, kaip išlaviruojate spręsdami problemas?

Tai visai kitokia organizacijos dinamika. Didžiulis kolektyvas sukelia iššūkių organizuojant darbus, bet moteriškas dominavimas taip pat suteikia specifikos. Vyrai ir moterys skirtingi – pas vienus dominuoja logika ir profesionalumas, pas kitus – emocijos. Taigi moteriškas kolektyvas kur kas emocionalesnis ir reikia daug kantrybės, kad tas emocijas paverstum racionalumu ir loginiais sprendimais. Balansą reikia palaikyti.

Kokie svarbiausi vadovo bruožai motyvuojant darbuotojus, strateguojant įmonės veiksmus?

Yra pamatiniai dalykai, jie labai paprasti. Viskas prasideda nuo pagarbos vienas kitam, nesvarbu, esi viršininkas, pavaldinys, kolega – nuo valytojos iki generalinio direktoriaus.

Kitas mano principas – nesielgti su žmogumi taip, kaip nenorėtum kad su tavim elgtųsi. Šie du paprasti dalykai padeda pamatą, jeigu jo nėra, nieko gero nebus. Stengiuosi po truputį skiepyti ir keisti mūsų žmonių kultūrą, nes kai leidžiamės į emocijas, būtent tada pamirštame šiuos pamatinius principus. Labai svarbu komunikacija, atvirumas, sąžiningumas. Žmonės nori žinoti, kas vyksta įmonėje, kodėl vyksta, suprasti.

Neslėpsiu, mane patį labiausiai erzina žmonių arogancija. Skatinu, kad žmonės įmonėje bendrautų, nesibodėtų paaiškinti, kodėl vienas ar kitas sprendimas priimtas, nes suprasdamas, kokia nauda iš to bus, darbuotojas labiau įsitrauks, atliks darbą geriau ir visi turėsime geresnį rezultatą. Kai žmonėms nepaaiškini, kyla nepasitenkinimas, atsiranda nepageidautinos pasekmės. Ne visiems mūsų įmonėms vadovams kol kas tai išeina, esame sena įmonė, dar liko palikimo iš senų laikų, kai vyravo armijos principas – ne galvoti, ne klausinėti, o daryti.

Vadovas turi būti reiklus, bet teisingas.

Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte per trejus metus, kai vadovaujate „Utenos trikotažui“?

Visų pirma – sukoordinuoti tokią masę žmonių be galo sudėtinga, reikia sugalvoti, išsiaiškinti, susisteminti daug dalykų. Kitas dalykas – jau minėtas moteriškas emocionalusis faktorius. Dar vienas dalykas – įmonė patyrė ir dabar dar patiria daug transformacijų versle. Nuo pigaus gamintojo, kokiu kažkada buvome, kai gamindavome didelėmis partijomis kelis užsakymus keliems užsakovams (vienus marškinėlius siūdavo 2 mėn.), dabar turime apie 100 klientų, užsakymų labai daug, bet kiekiai nedideli. Suvaldyti šią informaciją – didžiulis iššūkis, reikia papildomų įrankių, sistemų. Verslas prieš keliolika metų buvo daug aiškesnis, paprastesnis. Dabar reikia daug kūrybos, inovacijų. Nebegalime mąstyti ir dirbti kaip anksčiau.

Dar viena problema, kad pagal amžių esame solidi įmonė, todėl nuolat netenkame dalies specialistų, kurie išeina į užtarnautą poilsį. Ir ne visada pavyksta juos pakeisti tiek pat kompetentingais.

AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Jau senokai siuvimo įmonėms vienintele išeitimi surasti trūkstamų darbuotojų tapo užsieniečiai. Priminkite, kiek pas jus šiuo metu dirba užsieniečių ir ar daugės jų ateityje?

Šiuo metu turime 17 siuvėjų – vyrų ir moterų iš Vietnamo. Planuojame didinti tą skaičių. Tai priklausys nuo to, kaip greitai mums pavyks atsirinkti kvalifikuotus darbuotojus, nes mūsų reikalavimai aukšti, net ir Vietname nėra lengva rasti mūsų reikalavimus atitinkančių darbuotojų. Šiuo metu turime pirkti nemažai subrangos darbų iš trečiųjų įmonių. Apie 100 darbuotojų trečiosiose įmonėse atlieka mums paslaugą, o mums aktualiau turėti darbo jėgą pas save, tada išlošiam ne tik kaštus, bet ir greitį.

Per pastaruosius 5 metus praradome apie 100–150 siuvėjų – dėl pensijos, emigracijos ir kitų dalykų.

Užsieniečiai, kurie atvyksta – kvalifikuoti, tik jiems reikia adaptuotis prie mūsų kokybės reikalavimų. Bet jų motyvacija leidžia jiems uždirbti iki pusantro karto daugiau negu mūsų vidurkis.

Ar tai nekelia įtampų tarp darbuotojų?

Sakyčiau, atvirkščiai. Mūsų siuvėjos gali pasimokyti tam tikros technikos ir tas mokymasis vyksta. Atvykstantys darbuotojai nepakeičia mūsų žmonių, jie tik iš dalies patenkina mūsų darbuotojų poreikį. Jeigu pavyktų atsivežti daugiau darbuotojų, jie galėtų atlikti įmonėje dalį tų subrangos darbų.

O dėl atlyginimo – visi turi galimybę užsidirbti. Rekordininkas vietnamietis pas mus uždirba per tūkstantį eurų „į rankas“. Mūsų geriausios siuvėjos „į rankas“ gauna 800–900 eurų. Anksčiau mokydavome nekvalifikuotus žmones, bet tai nepasiteisino, jeigu žmogus neturi siuvimo įgūdžių, jam reikia 2 metų išmokti, o paskui, jeigu neužsikabina, pastangos būna bereikalingos.

<…>

Visą interviu skaitykite šeštadienio „Utenos apskrities žiniose“ .

Įmonėje dirba 800 žmonių
Pramonė vis sunkiau išsiverčia be užsieniečių darbo rankų
746 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.