Home » Protakos » Patirtys: nuo knygų prie lėlių ir rožių

Patirtys: nuo knygų prie lėlių ir rožių

Patirtys: nuo knygų prie lėlių ir rožių

Jolanta MATKEVIČIENĖ

Būk tuo, kuo esi… Tai turbūt pats paprasčiausias, nuoširdžiausias ir teisingiausias palinkėjimas artimam žmogui, neskaičiuojant jo metų, patirties ir artimumo santykio. Balninkietė Irena Pusvaškienė spalio 12-osios žvarbų šeštadienį gavo patį didžiausią glėbį ne tik rožių, bet ir įvairiausių palinkėjimų, sveikinimų. Šventę man labiau norėjosi vadinti fiesta, tokiam apibūdinimui impulsą davė vakaro „kaltininkės“ – interjerą puošiančios Irenos rankomis sukurtos lėlės ir pati jų kūrėja, sumaniusi paminėti pirmąjį kūrybos dešimtmetį. Skambėjo nuostabus kamerinės muzikos ansamblis, susikūręs trijų moterų – Rokiškio ir Molėtų menų mokyklų muzikos mokytojų – dėka, kurioms „dirigavo“ Irenos svočia Rita Paurienė bei šventinį susitikimą vedusi VšĮ „Kaimynystės namai“ kultūros vadybininkė buvusi rokiškėnė Jurgita Stalauskienė.

Nutilus šventiniam šurmuliui Irena Pusvaškienė atvyko į Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skaityklą, kur mėnesiui apgyvendino savo lėles, o mudvi pasišnekėjome… kaip iš bibliotekininkės ji tapo Lėlių ir rožių moterimi. „Gyvenu pasaulio vidury (taip aš galvoju) arba didžiausiame užkampyje (taip sako tamsų, šlapią rudenį į mūsų miestelį užklydę pakeleiviai). Kiekvienas skambiname iš savo varpinės“, – taip prisistatė Irena Pusvaškienė.

Pusvaškių aplink Balninkus – apstu, net ir vakaro metu tarp Irenos sveikintojų buvo dvi Pusvaškienės: viena – seniūnė Virginija, kita – buvusi klasiokė ir klasioko Vlado žmona Janina Pusvaškienė… Irena, iki tapdama Pusvaškiene, turėjo net kelias svajones, tačiau jas įgyvendino tik tapusi Andriaus žmona, tik senjora vadinama. Mergina Irena meniškos sielos buvus ir mokykloje. Tai galėjo patvirtinti ir gausus būrys klasės draugų kartu su auklėtoju Jonu Danausku, vyresniu tik pora metų, atėjusių į bendrą jų susitikimą, išprovokuotą Irenos sukakties. Pati Irena neslėpė, kad norėjo studijuoti menus… Tačiau mergiotei iš kaimo, tik kiek dailės pradžiamokslio pasimokusiai iš dailininko Vlado Miškinio, įgūdžių buvo per maža, kad įstotų į institutą Vilniuje. Tuomet ji nenusiminė, nuvažiavo į Kauną, lankė kursus ir dirbo keramikos gamykloje. Anot jos, jai visą gyvenimą buvo artimos keramika ir tekstilė. Tačiau, kaip visada būna laimingų pasakų pabaigose, tą norą kažkas nukelia į tolimą ateitį. Tas kažkas ir buvo vyras Andrius, grįžęs iš kariuomenės ir paviliojęs jaunąją Ireną tapti jo žmona. Mokslai ir svajonės apie išsvajotą profesiją liko toli, bet gimtojo krašto šauksmas ir jo tyla buvusi stipresnė už miesto šurmulį… Čia jie užaugino dvi dukras ir vieną sūnų, o šiandien, kai suvažiuoja visi savi – vaikai su antromis pusėmis ir anūkais, tai ir iš tų trijų randasi 14… Visi Irenos ir Andriaus vaikai, pasak mamos, gali piešti, bet tik jauniausioji yra baigusi dailės studijas Šiaulių pedagoginiame institute. Kadangi ji šiuo metu su šeima gyvena Vokietijoje, tai lietuviškų studijų dėka turi menišką hobį ir ten… Irena prisiminė tuos laikus, kai nebuvo kuo išskirtinesniu apsirengti ir ką ant grindų pasitiesti, tad jos rankomis buvo „apmegztos“ ir dukros, ir kilpinių kilimų namie buvo. Per visą gyvenimą „atsimezgusi“ moteris jau galvojo kuo užsiims, kai bus pensijoj…

Iki pensijos dar turėjo 33 metus nudirbti Balninkų bibliotekoje. Sako nežinojusi, kas tai per darbas, bet, kadangi auginant vaikus jai jį pasiūlę, tai ir dirbusi. Pradžioje dirbusi taip, kaip mokėjusi, kaip galėjusi, o per kitus metus įgijusi ir profesionalios bibliotekininkės diplomą. „Tai nebuvo mano svajonių darbas, bet aš jį dirbau su meile, kūrybiškai, stengiausi, kad jis būtų įdomus ne tik man, bet ir kiekvienam, pravėrusiam bibliotekos duris.“ Dirbdama bibliotekoje Irena akcentavo kraštotyrinę veiklą, o jos surinkta medžiaga naudojosi ir Julius Aukštaitis, rašydamas knygą apie Balninkus. Nors dar nebuvo pensininkė, ilgainiui Irena suprato, kad laikas palikti biblioteką. Pasitarusi su šeima priėmė teisingą sprendimą. Nelikus stresinių situacijų (kurių visi mano bibliotekose nesant), moteris atsidėjo kūrybai. Tai buvo lėlės, o kartu ir keramika, ir tekstilė, apie kurią ji svajojo nuo vaikystės. Susiradusi internete lėlininkų kursus, ji visą ūkį buvo palikusi vyrui, o pati išlėkusi į kursus Vilniuje… Dėkodama pirmajai savo mokytojai lėlininkei Mildai Norvaišaitei-Daubarei, Irena sako, kad dabar esanti spalvingame ir paslaptingame lėlių kūrybos procese. „Šita kūryba man – malonus gyvenimo žaidimas, meditacija ir stebuklingas ramybės pasaulis. Džiaugiuosi ir esu dėkinga Dievui už šitą nuostabų gyvenimo tarpsnį…“ Pusvaškienė ne tik pati kuria lėles, bet savo patirtį perduoda ir mokiniams. Kai mokė šio amato Vokietijoje, tai vyriausia jos mokinė buvo 100 metų… Jos mokiniais buvo ir Molėtų bibliotekos senjorų klubo narės. Lėlės Irenos namuose neužsibūna, dažniausiai keliauja į kitas šalis arba kitus namus, kuriuos pagal lėlės charakterį (o gal šeimininko ar šeimininkės?) ji pati parenka, jas dovanodama… Vardydama daugybę profesijų, kurias reikia išmanyti kuriant lėlės, Irena sakė, kad kai nebegali žiūrėti į pasenusį arba ne tokį dailų lėlės veidelį, ji imasi ir plastinių operacijų…

Man regis, reiktų padėkoti ir vyrui Andriui už vyrišką kantrybę: kai žmona būna kūrybos procese, jam tenka ir sriubą virti… Be šito pomėgio, tapusio gyvenimo būdu, Irena turi gretutinį pomėgį – rožėms. Sako, buvusi gal dešimtoje klasėje, o gyvas rožes buvo mačiusi tik atvirukuose… Jai tekę važiuoti į direktoriaus motinos laidotuves, sustoję Utenoje, mokytoja nupirkusi baltą rožę. Ta rožė jai pasirodžiusi tokia graži, kad mergaitė davusi sau žodį kada nors tokias auginti pati… Tą žodį ištesėjo su kaupu. Rožių jos kieme yra 180, o lėlių tik 98… nes per metus sakėsi galinti padaryti tik apie 10 lėlių… Atsisveikindama Irena sakė, kad dabar jau toks amžius, kai ji gali kalbėtis ir su augalais, ir su lėlėmis. Žvelgdami į jos kruopščiai apipavidalintas lėles, atskleistus charakterius, pamatome ir dalelę kūrėjos sielos, kurios atspindys yra kiekvienoje jų… Irenos lėlės pasakoja gyvenimus…

Lėlininkė Irena Pusvaškienė /Autorės nuotraukos
194 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.