Home » Pro dienų prizmę » Kasdienybės smulkmenos

Kasdienybės smulkmenos

Kasdienybės smulkmenos

Regina GUNTULYTĖ-RUTKAUSKIENĖ

Kartais pagalvoji: „Ai, tai tokia smulkmena. Neverta kreipti dėmesio.“ Nekreipi, o ji vis primena apie save. Logiška. Juk būtent iš smulkmenų ir susideda mūsų gyvenimas. Neeiliniai dalykai atsitinka ne kasdien, o smulkmenos mus lydi nuolat. Ir kartais pradeda įkyriai persekioti, gadinti nuotaiką, nuolat primindamos apie save.

Ne vietoje pastatytas automobilis, trukdantis pravažiuoti kitiems; nuo pavasario iki rudens mieste vairuotojų tykančios duobės asfalte; įkyriai po vidurnakčio kažkelintame aukšte garsiai „bumbsinti“ kaimynų muzika; prie pustuščių konteinerių sumestos šiukšlės; be jokio būtinumo spaudžiantys automobilio signalą vairuotojai; iš Vilniaus pašto į Uteną išsiųstas laiškas adresatą pasiekiantis po 18 dienų; prenumeruojamas laikraštis pašto dėžutėje atsirandantis tik kitą dieną… Ir dar tūkstantis kasdien mus pasitinkančių ir palydinčių smulkmenų. Vieni į jas reaguoja ramiai, kiti tuoj pat puola pakeltu tonu reikšti savo pretenzijas, tuo dar labiau padidindami įkyrių smulkmenų skaičių. Nemanau, kad greta esantiems niekuo dėtiems piliečiams tokie neadekvatūs pykčio protrūkiai sukelia pritarimą ar geras emocijas. Tačiau yra kaip yra. Kiekvieno nervingo individo nenuraminsi, o jei bandysi tai padaryti – tik iššauksi „ugnį“ į save.

Taigi, tūkstantis smulkmenų. Ir dar viena. Niekada nesilankome viename miesto prekybos centre, nes prie pat namų yra kitas, kuriame įpratome apsipirkti. Todėl nieko nežinojome apie tai, kad užsukę į tuo metu pakeliui pasitaikiusią prekyvietę nerasime kasose nė vienos kasininkės, o įrengtoje savitarnos salelėje teks apsitarnauti patiems. Buvo po devintos valandos ryto, pirkėjai rikiavosi eilutėje prie vienintelės savitarnos kasos, kurioje galima atsiskaityti grynaisiais. Neturėjome supratimo, kaip tai reikės padaryti. Prie savitarnos aparatų sukiojosi lyg ir parduotuvės darbuotoja, tačiau ji dažnai dingdavo. Paklausėme jos, ar veiks įprastinės kasos, tačiau ji tepasakė „ne“ ir vėl kažkur nuėjo. Nebežinojome, ką daryti: ar grąžinti prekes ant lentynos (tebuvome paėmę tik vieno pavadinimo prekių), ar bandyti kažkaip susimokėti. Skirtingai nei parduotuvės darbuotoja, mums į pagalbą tuoj pat pasisiūlė savo eilės laukusi nepažįstama moteris. Ji per keliolika sekundžių atliko kasininkės darbą, beliko tik pasiimti grąžą. Esame labai dėkingi pagalbininkei, tačiau į šį prekybos centrą tikrai daugiau neužsuksime. Jei jau diegiamos naujovės, tai centro darbuotojai privalo kiekvienam čia pirmą kartą apsilankiusiam paaiškinti visą procedūrą, o nesitikėti, kad už juos tą darbą padarys kiti pirkėjai. Gal tada vertėtų per pusę sumažinti prekių antkainius, nes kasininkai nebedirba ir atlyginimų jiems mokėti nereikia? O gal parduotuvė suteikia tokiems pirkėjams bent 10 proc. nuolaidą? Nepanašu, ar visa tai daroma pirkėjų patogumui. Juk bent viena įprastinė kasa turėtų veikti, nes ne visi lankytojai dėl amžiaus ar sveikatos būklės galės padirbėti už kasininką. Tai, tikriausiai, dar vienas būdas prekybos centrui pirkėjų sąskaita pasididinti pelną.

Pirmieji „savitarną“ įdiegė bankai. Indėlininkai turi patys apsitarnauti internetinėje bankininkystėje. Už indėlius – jokių palūkanų, bet už paskolas jos auga ir mokesčiai už kiekvieną būtą ir nebūtą „aptarnavimą“ siekia zenitą. Suprantama, mokslo ir technikos naujovės skinsis kelią į mūsų buitį, prekybą, transportą, mediciną. Bet viską reikėtų daryti ne piliečių sąskaita. Juos apmokyti ir palikti galimybę pasirinkti. Dabar tai panašu į netolimų kaimynų kone prieš šimtmetį buvusį Ypatingosios komisijos šūkį: „Nemoki – išmokysim, nenori – priversim“. Tačiau dabartiniai „komisarai“ taiko tik antrą jo pusę – „priversim“. Gal ir smulkmena, tačiau ne visiems maloni.

Turbūt netrukus sulauksime dienos, kai nuėję į polikliniką pas gydytoją pamatysime kabinete tik išrikiuotą aparatūrą ir turėsime patys atlikti sau tyrimus, nusistatyti diagnozę, išsirašyti elektroninius receptus vaistams. O vaistinėje be jokio vaistininko pagalbos prisirinksime tablečių, buteliukų ar kapsulių ir susimokėsime savitarnos kasoje, nes to jau būsime išmokyti prekybininkų.

213 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.